Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Šiaurės vėjas į Jūrų muziejų „pripūtė“ ruoniukų

Alfonso Mažūno nuotr.

Alfonso Mažūno nuotr.

Kovo gale ir balandžio pradžioje Baltijos jūroje siautėjusios audros į Lietuvos jūrų muziejų „pripūtė“ itin daug ruoniukų-pamestinukų. Dabar muziejuje gydomi net šeši nusilpę, išsekę gyvūnėliai. Pirmieji du – Kovukas bei Tidikas – jau kiek sustiprėjo ir žuvį ėda patys, todėl yra perkelti iš laboratorijos į baseiną. Kiti keturi – Šaipė, Balandukas, Rikinė ir Bumbulis – dar glaudžiasi dviejose voniose, kurios yra įrengtos viename iš Lietuvos jūrų muziejaus administracinio pastato kabinetų – taip vadinamojoje laboratorijoje. Ši ketveriukė pati maitintis negeba: trinta žuvies tyrė su priedais jiems supilama tiesiai į skranduką per zondą.

Vardai ruoniukams parenkami pagal radimvietę – Tidikas, Šaipė ir Rikinė – upelių, įtekančių į Baltiją, pavadinimai, Bumbulis – rastas ties Bumbuliškių kaimu, o kitiems dviem atiteko mėnesių pavadinimai.

Visi šeši nelaimėliai yra prižiūrimi vet gydytojo – jiems skiriami antibiotikai ir vitaminai. Dauguma iš jų yra sužaloti kirų – prakapotom akytėm, pūliuojančiais plaukmenimis. Ruoniukai labai mažai sveria – mažiau nei ką tik gimę. Didžiausias iš jų yra Balandukas, jis svėrė 14,2 kg, mažiausia – Rikinė – 12,1 kg. Vieno ruoniuko, deja, muziejininkams išgelbėti nepavyko.

Mažylius prižiūrintis Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas jau, galima sakyti, apsigyveno muziejuje – Velykas sutiko rūpindamasis ruoniukais.

– Šiandieną tikiuosi sugrįžti namo, – šypsosi biologas. – Tikiuosi jau pavyks pereiti prie retesnio maitinimo.

– Tačiau iš karto priduria, kad dėl trijų ruoniukų – Balanduko, Rikinės ir Bumbulio – dar labai neramu: jie viduriuoja, nepriauga svorio.

– Kiekvienais metais Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai priglobia ir slaugo jūros pakrantėje rastus nusilpusius ruoniukus Tokiems ruoniukams jau dvidešimt ketveri metai muziejus tampa antraisiais namais. Atvežami gyvūnėliai dažnai leisgyviai, o pagiję ir sustiprėję vėl paleidžiami į Baltijos jūrą. Jau keleri metai ruoniukais rūpintis muziejininkams padeda Aplinkos ministerija. Šiemet ji Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai skyrė 7240 eurų.

– Šis pavasaris išskirtinis – vietoj poros ruoniukų, tenka rūpintis net šešiais. Tokį gausų ruoniukų „derlių“ biologo teigiamumu, lėmė itin šilta žiema.

– Rygos įlanka neužšalo ir ruonės buvo privertos vesti vaikus ant kranto, o ne kaip įprastai, ant ledo, – sakė Arūnas Grušas. – O čia jas ir žmonės galėjo išgąsdinti, ir jos pačios, ieškodamos žuvies, toliau nuplaukti, palikusios vaikus vienus. Kai jos vaikuojasi ant ledo, tai niekur toli plaukti ieškoti maisto nereikia – neria čia pat.

– Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.

Nika Puteikienė,
Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja

(Visited 24 times, 1 visits today)