Netikėtas kojos kryptelėjimas ir akimirksniu atsiradęs skausmas. Tai – itin rimtos čiurnos, pėdos ar Achilo sausgyslės traumos, kurių atsiradimą dažnai lemia skubėjimas bei neatsargūs judesiai ant slidžių paviršių. Daugelis klaidingai mano, jog šios problemos siejamos tik su šaltuoju metų laiku, tačiau iš tikrųjų pasitempti raiščius ar Achilo sausgyslę galima bet kuriuo sezonu. Specialistai pastebi, kad tam didelės įtakos turi ir netinkama avalynė bei įvairios kitos ligos. Staiga dėl atsiradusio skausmo apatinėje kojos dalyje judėjimas gali būti apribotas nuo kelių dienų iki pusmečio.
Kaip apsisaugoti nuo čiurnos, pėdos, Achilo sausgyslės sužalojimų, kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą ir kokius pratimus reikėtų atlikti dar prieš sportą? Apie visa tai pasakoja ortopedas-traumatologas Raimundas Lapėnas.
Traumos dėl slidumo, blogos avalynės, gretutinių ligų
Dažniausia čiurnos, pėdos, Achilo sausgyslės traumos priežastis – slidumas. Jis gali būti pats įvairiausias – ledas, bala, šlapia žolė, purvas, molis. Šios traumos įgyjamos ne vien tik žiemą. Pavasarį, prasidėjus atlydžiui, ar vasarą, po lietaus, lygiai taip pat galima pasitempti čiurną, Achilą. Kartais paslydimas žiemą yra netgi mažiau pavojingas, kadangi smūgį amortizuoja sniegas, minkšta avalynė, storas rūbas. Kita traumų priežastis – blogai pasirinkta avalynė. Namuose avima netinkama šlepetė, ar kaimo turizmo sodyboje nešiojami aukštakulniai, žinoma, kad didina riziką pasisukti koją ir turėti labai rimtą sužalojimą. Trečiai grupei priskiriamos kitos ligos tokios, kaip galvos svaigimai, kraujospūdžio ligos, vyresnio amžiaus žmonių raumenų silpnumas, galvos smegenų kraujotakos ligos, onkologinės ligos, cukrinis diabetas. Šios gretutinės ligos taip pat gali lemti čiurnos raiščių patempimus, Achilo sausgyslės plyšimus ir pan.
Pagrindiniai čiurnos, Achilo sausgyslės, pėdos traumų lygiai ir simptomai
Ortopedas Vilniuje pastebi, jog patempimai klasifikuojami į tris laipsnius, kuriems būdingas skirtingas 4 pagrindinių simptomų – kraujosruvos, patinimo, skausmo bei sutrikusios funkcijos – intensyvumas. Dažniausiai šie lygiai naudojami darbinėje aplinkoje, kitaip tariant, tarpusavyje medikų.
Žmonėms, susidūrusiems su čiurnos, Achilo, pėdos traumomis, pirmiausiai kyla klausimas: plyšo ar patempė? Iš tiesų, visi patempimai yra plyšimai, tačiau tam, kad žmogui būtų paprasčiau suprasti, patempimą gydytojai traumatologai įvardina kaip dalinį raiščio plyšimą. Pagal tam tikrus simptomus ir jų didumą, patempimai skirstomi į tris lygius:
Pirmo lygio patempimas pasižymi nedideliu patinimu, mažu arba vidutiniu skausmu, nedidele kraujosruva. Esant šiems simptomams, paprastai žmonės į medikus nesikreipia.
Antro lygio patempimas yra tada, kai matosi masyvi kraujosruva, jaučiamas vidutinis skausmas, koją sunku pajudinti. Kartais po 12 ar 24 valandų situacija pablogėja. Tada reikia kreiptis į gydymo įstaigą.
Trečio lygio patempimas yra laikomas tikruoju patempimu, arba raiščių plyšimu, kai čiurnos sąnarys sutinsta, jis pasidaro nestabilus, žmogus negali priminti pėdos ir dėl skausmo jis negali stovėti. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis pas specialistus.
Teisinga pirmoji pagalba
Kaip ir bet kurios kitos traumos metu, taip ir aptariamų sužalojimų atveju, labai svarbu suteikti teisingą pirmąją pagalbą. Ortopedai-traumatologai rekomenduoja RICE taisyklę. Tai – kelių angliškų žodžių sutrumpinimas, reiškiantis svarbiausius žingsnius, kuriuos reikia atlikti, patyrus pėdos, čiurnos ar Achilo traumą.
- Poilsis (rest) – žmogus negali tęsti sporto, darbo metu vaikščioti ir pan. Kojoms būtina suteikti ramybę.
- Šaltis (ice) – viena dažniausiai daromų klaidų yra ne kojos šaldymas, o šildymas, dedant karštus kompresus, šildančius tepalus ir pan. Tačiau to – jokiu būdu negalima daryti. Vienintelis metodas, kaip padėti savo pėdoms, yra šaldymas.
- Suspaudimas (compression) yra kita būtina sąlyga. Tam gali būti naudojamas elastinis bintas, paprastas bintas, spaudžianti kojinė. Svarbiausia yra kuo nors suspausti, apibintuoti koją, ypatingai – krūvio metu. Naktį laikyti suspaudus – nėra reikalo.
- Pakėlimas (elevation) reikalingas siekiant sumažinti patinimą bei tam, kad skysčiai nesikauptų sužalotos kojos apačioje.
Taisyklę taikyti reikia 24-72 val laikotarpyje. Simptomams nemažėjant, negalima laukti. Reikia kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą.
Taip pat galima naudoti nuskausminamuosius vaistus, kurie veikia ir kaip priešuždegiminis vaistas (Ibuprofenas, Diklofenakas ir kt.) bei naudoti šaldančius tepalus (Fastum gelis, Diclac, Voltaren ir kt.). Užtepus tepalu, kojos negalima apibintuoti ar kaitintis saulėje. Bet kuriuo atveju, prieš visų vaistų vartojimą, reikia paskaityti pakuotės viduje esančią instrukciją.
Gydymas ir reabilitacija
Kiekvienas gydytojas-ortopedas Vilniuje ar bet kuriame kitame Lietuvos mieste pirmiausiai apžiūri ir įvertina sužalojimą. Tada gali būti atliekamas paprastas rentgenologinis tyrimas, echoskopija. Jei po mėnesio ar dviejų situacija negerėja, reikalingi sudėtingesni tyrimai tokie, kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas. Kartais po čiurnų patempimais slepiasi rimti kremzlės sužalojimas, kremzlės defektas, kaulo lūžis be poslinkio, ką žmonės vadina įskilimu, ir kitos problemos.
Labai dažnai ortopedai-traumatologai skiria mobilizaciją, specialius įtvarus, pavyzdžiui, langetę, gipso įtvarus, paprastus ortopedinius arba elastinius įtvarus. Pirmas 7-10 dienų žmogui būtina suteikti kuo intensyvesnį gydymą, o vėliau prasideda fizioterapinis gydymas, įvairios mankštos. Didžiausias dėmesys, visgi, skiriamas konservatyviam gydymui (įtvarai, medikamentinis gydymas, tepalai). Operacijos taikomos tik kraštutiniais atvejais, nes chirurginis gydymas yra sudėtingas. Nors ir mažai traumuojamas sąnarys, bet kokiu atveju, šių procedūrų metu kyla grėsmė pažeisti gležnas, plonas kaulų, sąnarių, raumenų struktūras. Tiesa, operuojami neretai būna aktyvūs sportininkai, kuriems iškart būna diagnozuojamas čiurnos raiščių plyšimas. Operacijos jiems padeda greičiau grįžti į sportą. Su Achilo sausgysle yra kiek kitaip: jeigu ji tikrai plyšusi, be operacijos neapsieinama. Langetė reikalinga tik tuo atveju, jei sausgyslė plyšusi nepilnai. Reabilitacija po Achilo sausgyslės operacijos – ilga.
Sportuojančių ir nesportuojančių žmonių reabilitacijos laikas skiriasi
Ypač daug krepšininkų, futbolininkų, tinklininkų susiduria su čiurnos ar Achilo sausgyslės traumomis. Reikia pabrėžti, kad jų reabilitacija yra kur kas greitesnė negu paprastų žmonių. Tai susiję su raumenų išsivystymu. Sportininkai dažniausiai pradedami aktyvinti praėjus 3-4 dienoms. Pačioje gydymo pradžioje sudaroma pasyvių judesių mankšta, dedami specialūs įtvarai. Nesportuojantys asmenys turi pralaukti 2-3 savaites ir tik tada gali pradėti judinti galūnę. Šia metodika siekiama, kad žmogui neišsivystytų raumenų artrofija, todėl kurį laiką sąnario judrumas yra minimalus. Po tokių traumų reikėtų vengti šokinėti, stiebtis. Pasistiebimas ar šuolis – gana sudėtingas judesys pėdai ir čiurnai, o jeigu, pavyzdžiui, čiurna yra nestabili pakartotina traumos rizika pašokimo metu yra milžiniška.
Taigi, dėl įvairių priežasčių atsirandančios čiurnos raiščių, Achilo sausgyslės ar pėdos traumos dabar medikų yra įvardijamos kaip ypatingai rimta problema, su kuria susiduria dažnas aktyviai gyvenantis žmogus. Paprastas patempimas, nepastebėtas ar kurį laiką ignoruojamas, gali privesti prie skaudžių padarinių ir ilgam apriboti bet kokius kojų judesius. Pastebėjus pirmuosius čiurnos, Achilo patempimus ar plyšimus reikėtų kuo greičiau kreiptis į medikus. Antraip, tokių traumos komplikacijų, kaip čiurnos nestabilumas, kremzlės defektai ar čiurnos artrozė, išvengti nepavyks. Tik tinkama pirmoji pagalba, profesionalus gydymas bei pilnavertė reabilitacija gali leisti vėl atsistoti ant kojų ir džiaugtis judėjimo laisve.
