8.6 C
Jurbarkas
Penktadienis, 19 balandžio, 2024

Dabar tinkamiausias metas mokslo ir verslo lyderystei

Ar jau skaitėte?

Be mokslo kuriamų inovacijų pasaulis negalėtų tobulėti ir judėti į priekį, tačiau be verslo sugebėjimų tos inovacijos turbūt taip ir nepasiektų dienos šviesos ir savo galutinių vartotojų. Akivaizdu, jog šioms dviem bendruomenėms reikia vieniems kitų. Tačiau, kodėl taip sunku sukurti bendrystę tarp mokslo ir verslo? Su kokiais pagrindiniais barjerais susiduriama siekiant sėkmingo jų bendradarbiavimo?

- Reklama -

Mokslas ir verslas – tos pačios monetos pusės?

Viena iš galimų mokslo ir verslo nesusikalbėjimo priežasčių – verslui reikia apčiuopiamų ir greitų rezultatų, mokslui – laiko ir galimybės įsigilinti į problemą.

Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) vadovas Aurimas Pautienius – Želvys yra „įsitikinęs, kad dabar yra laikas lyderystei ir nestandartiniam požiūriui“, kuris pastūmėtų rinką judėti į priekį ir padėtų atrasti bendrų sąlyčio taškų tarp verslo ir mokslo. Tačiau norint suprasti, kodėl verslui ir mokslui dažnai nepavyksta atrasti dialogo, Lietuvos mokslininkas prof. dr. Arminas Ragauskas siūlo iš esmės suvokti, kas yra mokslas ir, kas yra verslas bei kaip jie veikia.

„Mokslas siekia išspręsti problemą, atsakyti į klausimą, kuris rūpi visuomenei, į kurį nėra atsakymų. Ar tokia veikla gali būti planuojama? <…> Tai neįmanoma – mokslas yra neapibrėžtoje situacijoje. Mes nežinome – atrasime ar neatrasime, išspręsime ar neišspręsime problemą. <…> O verslas linkęs dirbti determinuotoje situacijoje – jie planuoja išlaidas, pajamas, pelną. Yra didžiuliai skirtumai tarp mokslo ir verslo, nors yra panašumų, bet apibendrinant – mokslas – išleidžia pinigus, verslas – uždirba pinigus“, – pasakoja A. Ragauskas.

Tačiau klausimas išlieka toks pat – kaip spręsti verslo ir mokslo nesusikalbėjimo problemą? Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius dr. Gintaras Valinčius tiki, kad mokslas ir verslas yra neatsiejamos tos pačios monetos abi pusės, kurios turi dirbti išvien. O sėkmingesnio bendradarbiavimo vardan verslas turi suvokti mokslo teikiamą naudą, ne tik išleidžiamą pinigų kiekį.

- Reklama -

„Mokslininkų tikslas yra išleisti pinigus. Tai tiesa. Bet mokslininkai ir dėstytojai pagamina du labai svarbius produktus – išsilavinę talentai ir žinios. Verslas šiuos akademinės bendruomenės pagamintus produktus panaudoja kaip žaliavą, pagamina inovatyvius produktus ir gauna pinigus. Ir tas procesas turėtų visuomet kilti aukštyn“, – aiškina G. Valinčius.

Sprendimo būdų yra

LVPA vadovo Aurimo Pautieniaus – Želvio nuomone, vienas iš svarbiausių ir paprasčiausių sprendimo būdų, siekiant atrasti bendrą mokslo ir verslo dialogą, yra kalbėjimasis ir dalinimasis savo patirtimi. Turėtume kalbėti apie naudas abiem pusėms, bendrą problemą ir jos sprendimą, rodant konkrečius sėkmės pavyzdžius.

„Trūksta kalbėjimo apie naudas. <…> Ir tuo pačiu verta vis daugiau kalbėti apie pavyzdžius, konkrečias istorijas, kaip galima konkrečiu atveju išspręsti įvairias situacijas. <…> Manau, tiek mokslininkams, tiek verslininkams aktuali yra pati problema ir jos sprendimas. Tuomet visas darbas pasiteisina“, – teigia LVPA vadovas.

- Reklama -

Bet tam, kad pavyktų atrasti bendras naudas ir problemas, šioms dviem pusėms būtinas bendravimas ir pasitikėjimas, kuris leistų judėti viena kryptimi ir padėtų Lietuvai neatsilikti nuo pasaulio tendencijų.

„Jeigu mes kalbame apie tvarias inovacijas, kurios galėtų būti naudingos tiek mokslininkų, tiek verslininkų pasauly, jos turi būti kuo labiau bendradarbiaujančios, atviros. Ir vien teorinių žinių nebeužtenka, reikia pragmatinio požiūrio. Mums reikia kalbėjimo, minčių“, – mintimis dalijasi A. Pautienius – Želvys.

LVPA skatina kalbėti

Šiuos ir dar daugiau klausimų aptarė mokslo ir verslo atstovai spalio 9 dieną, Lukiškių aikštėje LVPA inicijuotoje viešoje diskusijoje „Sėkminga mokslo ir verslo partnerystė. Kaip ją pasiekti?“. Diskusijoje savo mintimis dalijosi dr. Gintaras Valinčius (biochemikas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius), prof. dr. Arminas Ragauskas (Lietuvos mokslininkas, išradėjas, inovatorius, profesorius), Vidmantas Tomkus (Lietuvos aerokosmoso asociacijos direktorius, Kęstutis Jasiūnas („Ekspla“ generalinis direktorius), Aurimas Pautienius-Želvys (LVPA direktorius).

Kava ir pokalbis – neatsiejami atributai. Tad siekdama į bendrq diskusiją įtraukti ir visuomenę bei supažindinti ją su mokslo ir verslo bendradarbiavimo iššūkiais ir galimybėmis, LVPA diskusijos dalyvius ir žiūrovus vaišino gardžia kava. Kiekvienas turėjo galimybę sudalyvauti socialinių tinklų žaidime fotografuojant kavos puodelius ir keliant juos į socialinę erdvę su grotažyme mokslasverslas. Vienas iš sudalyvavusių bus apdovanotas LVPA įsteigtu prizu.

Justina Viliušytė
Jaunesnioji projektų vadovė

- Reklama -

Reabilitacija po traumos ar operacijos – ką reikia žinoti?

Po traumos ar pooperacinė reabilitacija yra esminis ortopedinio gydymo proceso elementas. Nepriklausomai nuo to, ar susilaužėte ranką, plyšote raiščius, patyrėte peties traumą, ar buvo atlikta klubo sąnario keitimo operacija, reabilitacija yra būtina norint pasiekti...

Kam reikalingas sraigtinis kompresorius?

Sraigtinis kompresorius, taip pat žinomas kaip oro kompresorius, yra dujų kompresoriaus tipas, kuriame naudojamas sukamasis teigiamo poslinkio mechanizmas. Šie kompresoriai yra įprasti pramonėje, kur reikia didesnio suslėgtų dujų kiekio. Sraigtiniai kompresoriai naudojami įvairiose pramonės šakose,...

Reabilitacijos svarba atsistatant po kaulų lūžių

Kaulų lūžiai gali turėti didelės įtakos asmens gebėjimui atlikti kasdienę veiklą, ypač tą, kuriai reikia judėjimo ir fizinio krūvio. Reabilitacija atlieka lemiamą vaidmenį atkuriant judesių diapazoną ir funkcionalumą po lūžio. Puslapyje https://alfasteps.com/paslaugos/reabilitacija/ rasite reabilitacijos...

Chirurgas įspėja apie plačiai pasaulyje paplitusią ligą: net 80 proc. atvejų paveldima genetiškai

Venų ligos – vienos plačiausiai paplitusių ligų pasaulyje. Kas ketvirta pasaulio moteris ir kas šeštas vyras turi veninį kraujotakos nepakankamumą. Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ kraujagyslių chirurgo Narimanto Markevičiaus, svarbu laiku atpažinti sveikatos sutrikimus...

Atsirado blusų? Patarimai, ką daryti

Šiltas ruduo padidino blusų aktyvumą, kenkėjų kontrolės ekspertai jų aptinka ne tik rūsiuose, namuose, kur laikomi gyvūnai, bet ir vaikų darželiuose, gamybinėse patalpose bei viešuosiuose tualetuose. Ką daryti, jei patalpose pastebėtos blusos? „Blusos gali tapti...

Imuninė sistema: reaguoti ir nereaguoti

Prasidėjo ruduo, artėja žiema. Imame sukti galvą, kaip galėtume išvengti daugybės ligų ir išgirstame skambų patarimą: stiprink imunitetą. Visgi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė, imunologė dr. Aurelija Žvirblienė nesižavi imuniteto stiprinimo...

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė....

Kiek laiko automobilį verta drausti kasko?

Rugpjūčio mėnesį net kelissyk siautusi stichija negailėjo nei pastatų, nei automobilių. Pastarųjų savininkams audrų padaryta žala sudarė kone pusę visų registruotų žalų. Tačiau į draudimo išmokas pretenduoja tik tie, kurie apsidraudė automobilius kasko draudimu....

Pasinerkite į žinių kultūrą su norvegų kalbos kursais

Norvegų kalbos mokymasis gali būti vartai į ryšį su Norvegijos žmonėmis. Lankydami norvegų kalbos kursus asmenys gali išmokti kalbos ir geriau bendrauti su vietiniais, o tai gali padėti giliau suprasti Norvegijos kultūrą ir papročius....

Klasikiniai šviestuvai kaip stiliaus akcentas

Šiuolaikinė klasika arba modernus klasikinis stilius, viena vertus, reiškia klasikinį interjerą, formas ir motyvus. Kita vertus, jis remiasi šiuolaikinių medžiagų šviežumu, technologine pažanga ir minimalizmo griežtumu, kad sukurtų patogią, jaukią ir šiuolaikišką erdvę, kurioje...

Virtuvės komplektai kokybiškam ir patogiam gyvenimo būdui

Nesvarbu, ar rengiate vakarėlį, ruošiate vakarienę darbo dienomis, ar tiesiog padedate vaikams atlikti namų darbus, šeimos gyvenimas sukasi aplink virtuvę. Šiandienos virtuvės dizainas paprastai yra atviro plano arba bent jau sujungtas su likusiais namo...

Plaukų slinkimo problemoms spręsti – ne „stebuklingi“ šampūnai

Įprastai žmogus per dieną praranda 40-150 plaukų, bet šis skaičius gali stipriai padidėti dėl netinkamos jų priežiūros ar bendros žmogaus organizmo būklės pablogėjimo. Į holistinio požiūrio „AUM Wellness Clinic“ grožio pusryčius, susirinkęs gausus būrys...

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas)

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas) Traškūs išorėje ir minkšti viduje – avinžirnių falafeliai užkariauja ne tik veganų virtuves: tradicinis Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros šalių patiekalas puikiai pritaikomas...

„Paysera“ Europos klientams pristato šaltibarščių spalvos mokėjimo kortelę

Lietuviška finansinių technologijų įmonė „Paysera“ pristatė šviesiai rožinę, arba tiksliau sakant, lietuviškų šaltibarščių spalvos „Visa“ mokėjimo kortelę. Tai yra trečioji naujo dizaino mokėjimo kortelė nuo praėjusių metų pavasario, kai įmonė pristatė naują logotipą ir...