Draudimo bendrovė BTA ir „Spinter tyrimai” atliko apklausą ir išsiaiškino, kokie eismo dalyviai vairuojant kelia didžiausią įtampą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ir pėsčiuosius, ir vairuotojus labiausiai trikdo „kelių ereliai”.
„Vairavimas – atsakinga veikla. Menkiausias nesusipratimas ar išsiblaškymas kelyje gali atnešti tragiškų padarinių. Net ir atsakingiausią vairuotoją iš vėžių gali išmušti kelių eismo taisyklių nesilaikantys ir chuliganiškai kelyje besielgiantys vairuotojai. Apklausus 1013 gyventojų iš visos Lietuvos paaiškėjo, kad būtent taip vadinami „kelių ereliai” vairuojant kelia didžiausią įtampą. Taip atsakė 41 procentas visų apklaustųjų ir 71 procentas vairuotojų. Ypač dažnai šią problemą minėjo 18-35 metų vairuotojai bei miestų gyventojai. Apibendrinus tyrimo rezultatus pastebėjome, kad dažniau įtampą prie vairo dėl kitų vairuotojų kaltės patiria vyrai, aukštesnio išsimokslinimo atstovai bei labiau pasiturintys gyventojai”, – komentuoja ne gyvybės draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Erzina mobilieji telefonai
Bene perpus mažiau eismo dalyvių nervina vairuotojai, kurie išsiblaškę kalba telefonu arba rašo žinutes. Šią problemą įvardijo 26 procentai visų respondentų ir 45 procentai vairuotojų. Dažniausiai pašaline veikla prie vairo užsiimantys žmonės erzina jaunus – 18-25 metų gyventojus. Anksčiau BTA atlikti tyrimai yra parodę, kad dažniausiai prie vairo mobiliuoju telefonu kalba vyrai. Moterims būdingiau eismo metu dažytis, o kai kurioms pakeliui į darbą pavyksta net nusilakuoti nagus.
Nemandagūs vairuotojai kelia įtampą
Eismo dalyviai teigė, kad juos dažnai susinervinti priverčia atstumo nesilaikantys ir į kitą eismo juostą persirikiuoti neleidžiantys vairuotojai. Pirmoji problema įtampą kelia 23 procentų visų apklaustųjų ir 40 procentų vairuotojų. Dėl tokio elgesio kelyje dažniau susinervina 18-35 metų respondentai. Antroji problema erzina 19 procentų visų respondentų ir 33 procentus vairuotojų.
Didelė problema kelyje – benamiai
Pasak apklausos dalyvių, didelę įtampą jiems kelia girti asocialūs asmenys, benamiai bei kiti neatsargūs pėstieji. Išgėrę žmonės sunkiai orientuojasi, prastai suvokia aplinką ir nesupranta gatvėje tykančio pavojaus. Automobilių vairuotojai bijo, kad tokie asmenys gali netikėtai išbėgti į gatvę ar netgi užmigti šalikelėje, o nespėjus sureaguoti ir laiku sustoti – gresia didelė nelaimė. Neatsargūs pėstieji taip pat vairuotojams nesukelia daug džiaugsmo. Mat dažnai patingėję paieškoti pėsčiųjų perėjos ar palaukti žalios šviesoforo šviesos – pažeidžia kelių eismo taisykles ir per gatvę bėga neleistinoje vietoje.
Klevo lapas nervina patyrusius vairuotojus
Beveik vienodai eismo dalyvius erzina kitos transporto priemonės kelyje bei ką tik teises išsilaikę asmenys. Taip atsakė po 14 procentų visų respondentų ir po ketvirtadalį vairuotojų. Ką tik vairuotojo pažymėjimą gavę gyventojai kitiems vairuotojams asocijuojasi su nelaimėmis kelyje. Pamatę klevo lapą, kiti eismo dalyviai mano, kad jis judės labai lėtai, gerai nepažinodamas maršrutų – darys daug klaidų. Tokiu atveju vairuotojai neretai susierzina ir patys kelyje elgiasi agresyviau.
Vairuotojai neužmiršta apie gyvūnus kelyje
11 procentų visų respondentų ir 19 procentų vairuotojų susirūpinimą kelia gyvūnai kelyje. Per kelią bėgančios stirnos, briedžiai ar šernai gali papulti po ratais. Ne viena tokia avarija yra pasibaigusi vairuotojo mirtimi. Todėl miškingomis ar užmiesčio vietovėmis vykstantys vairuotojai čia jaučia ypač didelę įtampą.
Nerimą kelia vaikai ir policininkai
Vairuotojui trukdyti gali ir neramūs automobilio keleiviai, ypač vaikai. Tad siekiant apsaugoti save ir savo artimuosius, prieš sėdant į automobilį būtina pasirūpinti, kad visi daiktai būtų patraukti kuo toliau nuo vaiko. Tokį patį nerimą vairuotojams sukelia ir policijos pareigūnai. Net ir vykstant tvarkingai bei laikantis kelių eismo taisyklių vairuotojai jaučiais neramiai, kuomet pamato tarnybinę mašiną.
Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA klientų aptarnavimo tinklas – vienas plačiausių Lietuvoje. Šiuo metu veikia 107 bendrovės atstovybės, klientais kasdien rūpinasi daugiau nei 400 darbuotojų. Per pirmus devynis 2015 metų mėnesius bendrovė užregistravo 30 tūkst. 135 įvykius ir išmokėjo daugiau nei 23 mln. eurų draudimo išmokų. Šiemet ne gyvybės draudimo bendrovė vidutiniškai per vieną mėnesį išmokėjo virš 2 mln. 583 tūkst. eurų, per vieną darbo dieną išmokėjo vidutiniškai po 123 tūkst. 700 eurus arba per vieną darbo minutę vidutiniškai išmokėjo po 258 eurus draudiminių įvykių žaloms padengti. Šiais metais bendrovė pradėjo teikti naują paslaugą turto draudimo klientams – pagalbą namuose. 2015 m. lapkričio mėnesį tyrimų bendrovė „Dive Lietuva” atliko draudimo kompanijų slapto pirkėjo tyrimą ir BTA klientų aptarnavimo kokybę įvertino net 96%.
Olga Dainytė
AAS „BTA Baltic Insurance Company” filialas Lietuvoje
marketingo projektų ir komunikacijos vadovė
