Mokyklų tinklo pokyčiai vyksta nuolat, nes kaitą pastoviai įtakoja besikeičiantis mokinių skaičius, naujos mūsų gyvenimo realijos, keliami žymiai didesni reikalavimai pačioms mokykloms, o ypač ugdymo organizavimui. Vykdant mokyklų tinklo pertvarką, siekiama įgyvendinti esminį tikslą – turėti mokyklas, kurios užtikrintų mokiniui gerovę, t.y. mokiniui būtų suteiktos kuo aukštesnės kokybės profesionalios paslaugos ir sudaryta saugi aplinka mokykloje. Tą gerovę gali užtikrinti tik ta mokykla, kuri yra šiuolaikiška, gerai aprūpinta naujausiomis mokymo priemonėmis, turinti sveikatai saugią aplinką ir puikiai sutvarkytą edukacinę bei sporto bazę, kurioje dirba aktyvūs ir naujovių ieškantys bei jas įgyvendinantys pedagogai. Akivaizdu, kad nedidelį mokinių skaičių turinčios mokyklos neišgali pastoviai naujausiomis moderniomis mokymo priemonėmis atnaujinti savo mokymo bazės, o mokytojai turi itin daug dirbti, jog galėtų įgyvendinti modernius darbo metodus ir sugebėtų duoti tinkamus pagrindus tolimesniam mokinio mokymuisi kitose mokyklose.
Mūsų visų gyvenimas, jauno žmogaus ateities planavimas ir apskritai žmonių poreikiai jau tiek pasikeitę, kad kažkada laikyta didelė vertybė „mokykla šalia namų“ praranda prasmę. Kai kas vis dar teigia, kad vaiko gerovei nesvarbu, kaip dirbama mokykloje, kad svarbiausia, jog tėvai gali iki pat pilnametystės kontroliuoti beveik kiekvieną savo dukters ar sūnaus žingsnį. Bet ar tokiu būdu mes tikrai apsaugosime nuo išorinio pasaulio savo vaikus ir padėsime jiems ateityje lengvai pritapti naujose bendruomenėse?
Prie mokyklų tinklo kaitos jau esame pripratę. Šią kaitą labiausiai įtakoja itin mums nepalankūs gimstamumo ir ekonominiai pokyčiai, kurie dažniausiai trukdo išsaugoti dvasinę ir kultūrinę aplinką viename ar kitame kaime arba miestelyje. Savivaldybė nėra finansiškai pajėgi išlaikyti mokyklas su mažu mokinių skaičiumi ir skirti tokiai mokyklai vidutiniškai iki 1 milijono litų per metus. Kai kuriose mokyklose vienam vaikui išlaikyti per metus reikia skirti virš 10 tūkstančių litų, kai tuo tarpu dalyje mokyklų mokinio išlaikymui užtenka ir po 5 – 7 tūkstančius litų. Trūkstant mokinio krepšelio lėšų, įstaigos yra priverstos mažinti pagalbos specialistų skaičių, atsisakyti naujų vadovėlių ir mokymo priemonių pirkimo bei mokytojų kvalifikacijos kėlimo. Apie prievartinį lėšų perskirstymą iš vienos mokyklos kitai jau irgi negali būti jokios diskusijos. Kai kas vis dar galvoja, kad ateityje tų pinigų mokykloms bus užtektinai, kad kalta netobula mokinio krepšelio lėšų paskirstymo mokykloms metodika. Nuo metodikos keitimo bendra pinigų suma vargu ar padidės, jeigu šalies lygmeniu nebus apsispręsta keisti finansavimo prioritetų, t.y. nebus nuspręsta didinti lėšas švietimui, o mažinti kitoms sritims (pavyzdžiui, medicinai, kultūrai, sportui ar socialinei paramai). Be to, kad ir kiek daugėtų pinigų per būsimą dešimtmetį, jų vis tiek neužteks, nes vien perspektyvių rajono mokyklų remontui skubiai reikia apie 10 mln. litų. Visoms mokykloms vienu metu naujų mokymo priemonių ar įrangos nupirkti neįmanoma, todėl tiek šalies, tiek rajono požiūriu akcentuojamas prioritetas, kad visų pirma kuo daugiau mokinių (ne 6, 8, bet 30, 50) galėtų ta priemone ar įranga naudotis. Šiuo požiūriu ir pradeda tolti viena nuo kitos mokyklos, prasideda mokymo bei mokymosi problemos, kyla įvairūs nesusipratimai ir net priešprieša. Iš dalies dėl to kai kurios rajono mokyklos nesulaukia apie 10 procentų mokinių, nes šie, nors ir gyvena tai mokyklai priskirtoje teritorijoje, tačiau yra pasirinkę kitą, gerokai toliau esančią, mokyklą.
Turime susitarti, kiek mokyklų rajonas gali išlaikyti, kaip padėti mokiniams gauti ne pasenusį, o kuo modernesnį šiuolaikinį į praktiką ir realią kaitą orientuotą ugdymą bei sudaryti sąlygas jauniems žmonėms įgyti naujus protingo, atsakingo ir pilietiškai aktyvaus bendravimo naujose aplinkose ir besikeičiančioje visuomenėje įgūdžius.
Mokyklų tinklo pertvarka – nelengvas darbas, reikalaujantis supratimo ir susitarimo. Pertvarkoje dalyvauja visos mokyklos drauge su Savivaldybės taryba ir administracija bei visuomene. Dažniausiai priimtais mokyklų pertvarkos sprendimais visiškai patenkintų nebūna ir kažin ar bus. Mokykla yra neatsiejama viso rajono švietimo įstaigų visumos dalis, todėl ir sprendimai galimi tik visuotinai susitarus. Tokį susitarimą pasiekti labai sunku – tą parodė ir mūsų rajono mokyklų tinklo pertvarkos planavimo darbai 2005 bei 2008 metais. Tais metais susitarimo būdu numatyti darbai buvo vykdomi ir šiemet baigiamas mokyklų pertvarkos 7 metų etapas.
2012 metais reikia atlikti nemažai planinių ir neplaninių mokyklų tinklo pertvarkos darbų:
1. Užbaigti 2011 m. pradėtą vidaus struktūros pertvarkymą Jurbarko Naujamiesčio ir Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurinėse mokyklose – įstaigas pertvarkyti į pagrindines mokyklas ir nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. nekomplektuoti XI bei XII klasių. Jurbarko mieste vidurinio ugdymo programa bus vykdoma tik Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje. Į III gimnazijos klasę bus priimti mokytis visi mokiniai, kurie baigs pagrindinio ugdymo programą, išlaikys pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ir šalies lygmeniu nustatyta tvarka turės teisę mokytis vidurinio ugdymo programos.
2. Įsteigti suaugusiųjų mokymo skyrių Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje. Alternatyva – tokio skyriaus įsteigimas Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje. Besimokančių suaugusiųjų skaičius labai mažėja, o nuo šių metų rugsėjo 1 d. jų gali likti tik 16, todėl suformuoti bent vieną klasę bus sudėtinga. Suaugusiesiems gali tekti mokytis savarankiškai.
3. Priimti sprendimą dėl Jurbarko „Ąžuoliuko“ darželio – mokyklos specialiosios lavinamosios klasės veiklos. Nekeičiant ugdymo vietos bei paliekant tuos pačius specialistus, siekiama sutvarkyti klasės priklausomybę pagal teisinių normų reikalavimus.
4. Diskutuoti dėl Varlaukio Juozapo Gudavičiaus pagrindinės mokyklos darbo. Mokykloje itin sumažėjo mokinių. Nuo š.m. rugsėjo 1 d. I-VIII klasėse geriausiu atveju gali likti mokytis tik 36 mokiniai. Bus teikiamas siūlymas šią mokyklą prijungti prie Eržvilko gimnazijos.
5. Nustatyti 2012-2013 mokslo metų grupių ir klasių limitus Jurbarko rajono mokyklose.
6. Vykdyti Veliuonos Antano ir Jono Juškų vidurinės mokyklos pertvarką. 2012 m. kovo mėn. šioje mokykloje atliekama vidurinio ugdymo programos akreditacija. Programą akreditavus teigiamai, būtų siūloma vidurinę mokykla reorganizuoti į gimnaziją.
7. Parengti ir patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės mokyklų tinklo 2013-2015 metų pertvarkos bendrąjį planą. Taip pats sudėtingiausias darbas, pareikalausiantis itin daug laiko ir diskusijų. Mokyklose jau sudarytos darbinės grupės, kurių pagrindinė veikla – analizuoti mokyklų tinklo kaitą, svarstyti projektus, inicijuoti diskusijas su mokyklos bendruomene ir teikti siūlymus. Įstaigos jau yra parengusios ir savivaldybei pristačiusios reikiamą statistinę informaciją, vertinimus dėl mokyklų situacijos bei siūlymus, kokius pakeitimus reikėtų daryti 2013-2015 metais. Švietimo skyrius baigia apibendrinti gautą informaciją ir ji bus pateikta rajoninei mokyklų tinklo 2013-2015 metų pertvarkos dokumentų rengimo darbinei grupei, kuri balandžio mėn. turėtų parengti pirmąjį oficialų projektą. Šis projektas bus perduotas svarstyti mokyklų bendruomenėms, o taip paskelbtas viešai savivaldybės internetinėje svetainėje www.jurbarkas.lt. Tikimasi, kad dar šiemet Savivaldybės taryba patvirtins Jurbarko rajono savivaldybės mokyklų tinklo 2013-2015 metų pertvarkos bendrąjį planą.
Darbų nemažai. Mokyklų tinklo pertvarkymas šiemet ir ateityje tikrai yra ir bus sudėtingas bei nesibaigiantis procesas. Būtų labai gerai, kad planuodamos mokyklų ateitį visos suinteresuotos pusės (mokyklų bendruomenės, politikai ir visuomenė) nesivadovautų iš pašalės pateiktais nemotyvuotais raginimais, o kalbėtų proto kalba ir argumentais, kurie būtų pagrįsti sparčia gyvenimo kaita, finansinėmis galimybėmis, mokinių skaičiaus pokyčiais, naujais reikalavimais ugdymui ir mokymui. Tikėkimės, kad po ginčų ir diskusijų, susitarsime, kaip ir kur mums dirbti toliau, kad sėkmingai padėtume tėvams užauginti dorą, pilietišką, aktyvų ir gyvenimu besidžiaugiantį žmogų.
Kviečiu visus, kurie yra suinteresuoti mokyklų perspektyva, aktyviai teikti mokyklų direktoriams ir Švietimo skyriui motyvuotus siūlymus. Juos visus perduosime svarstyti rajoninei mokyklų tinklo kaitą planuojančiai komisijai.
Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Gvildys
Jurbarko.info