Statistikos duomenimis, po vieną gyvenančių asmenų skaičius Lietuvoje nuo 2011-ųjų metų išaugo 5 proc. arba daugiau nei 61 tūkst. gyventojų. Namų ūkio, kurį sudaro vienas asmuo, finansiniai dėsniai skiriasi nuo kelių asmenų, gyvenančių kartu, finansų. Su kokiais finansiniais iššūkiais susiduria gyvenantys po vieną, palyginus su gyvenančiais šeimoje, ir kieno sąskaitą būtinosios išlaidos tirpdo labiau?
Neturinčioms būsto šeimoms – laisvų lėšų mažiau
„Swedbank” Finansų instituto atliktas būtinųjų išlaidų, skiriamų būstui, mokesčiams, transportui ir maistui tyrimas atskleidė, kad po vieną nuosavame būste gyvenantiems jauniems žmonėms sumokėjus būtinąsias išlaidas proporcingai lieka daugiau laisvų lėšų, negu nuosavą būstą turinčiai keturių asmenų šeimai. Remiantis tyrimu, tokios tendencijos užfiksuotos ir Vilniuje, ir kitose Baltijos šalių sostinėse.
„Paskaičiavome, kad nuosavame bute senos statybos daugiabutyje miegamajame Vilniaus rajone gyvenančiam jaunam žmogui sumokėjus mokesčius lieka 75 proc. laisvų pajamų, o šeimoms kiek mažiau – apie 69 proc. nuo disponuojamų pajamų. Tačiau būsto neturintys ir jį besinuomojantys vienišiai atsiduria visai kitoje situacijoje, jiems po mokesčių už būstą ir sumokėtos nuomos lieka tik apie 38 proc. laisvų pajamų. Akivaizdu, kad savarankiško gyvenimo starte esantiems jauniems žmonėms yra pigiau gyventi su šeima arba būstą nuomotis keliese ir šias sąnaudas pasidalinti“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank” Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak J. Cvilikienės, lyginant po vieną gyvenančių jaunų vilniečių ir dviejų vaikų šeimos išlaidas mokesčiams už būstą, paaiškėjo, kad ir vienišiai, ir šeimos komunalinėms paslaugoms skiria tiek pat − apie dešimtadalį nuo disponuojamų pajamų. Tačiau analizuojant mokesčių sudedamąsias dalis paaiškėja, kad gyvenantys po vieną proporcingai daugiau moka už šildymą ir būsto administravimą, mažiau – už vandenį ir elektrą.
„Gyvenant vienam erdvės taupymui nėra daug: galima efektyviau naudoti elektros energiją ir vandenį, o kitos išlaidų eilutės yra gana nelanksčios mažinimui, nebent jaunas žmogus gyvena naujos statybos bute, kuriame galima pagal savo poreikius reguliuoti šildymo intensyvumą“, – pastebi J. Cvilikienė.
Vienišiai moka mažiau už transportą
Tyrimas parodė, kad per mėnesį vienas gyvenantis asmuo visuomeniniam transportui Vilniuje išleidžia vidutiniškai apie 29 eurus, kai tuo tarpu šeima skiria apie 64 eurus. „Gyvenant po vieną transporto išlaidas valdyti lengviau, nes galima rinktis – važiuoti visuomeniniu transportu, persėsti ant dviračio arba keliauti pėsčiomis. Tokios galimybės paprastai neturi šeimos su vaikais, kurioms automobilis tampa ne prabanga, o būtinybe ir dėl to išlaidos transportui gerokai ūgteli“, − sako „Swedbank“ finansų ekspertė.
Pasak jos, todėl savarankiško gyvenimo pradžioje norintiems sutaupyti jauniems žmonėms pirmiausiai reiktų įvertinti, ar jiems tikrai reikia nuosavo automobilio. Galbūt šiame gyvenimo etape galima rinktis visuomeninį transportą, dviratį, automobilių dalijimosi paslaugas ir kitus keliavimo būdus.
Kas už maistą moka daugiau?
Remiantis tyrimo duomenimis, maisto išlaidos vidutiniškai sudaro apie penktadalį visų šeimos lėšų, o vienišius tam išleidžia per pusę mažiau – apie dešimtadalį savo pajamų. Vis dėlto maisto išlaidų eilutė gali tapti viena didesnių ir viršyti kitas būtinąsias išlaidas, jei žmogus renkasi valgyti kavinėse ir restoranuose arba jei maisto gamybai namuose renkasi gurmaniškus produktus.
Vartotojų įpročių tyrimai rodo, kad jauni žmonės, ypač Z kartos atstovai, vis daugiau dėmesio skiria patirtims, ieško išskirtinumo, labiau linkę rinktis mažesnį kiekį, bet prabangesnių, gurmaniškų produktų. Toks gyvenimo būdas plečia akiratį ir lavina skonį, tačiau jis turi ir savo kainą − jei jaunas žmogus savarankiško gyvenimo pradžioje norėtų sukaupti finansinį rezervą, gyvenant gurmaniškai tai pasiekti būtų gana sunku.
„Savarankišką kelią pradėjusiems jauniems žmonėms stebėti savo pomėgius ir riboti išlaidas, skiriamas brangiems maisto produktams, dažniems vakarojimams kavinėse ar baruose, pietavimui restoranuose. Kitu atveju mėnesio pabaigoje maitinimosi išlaidos sudarys didžiausią pragyvenimo išlaidų dalį ir taupymo planus teks atidėti ateičiai“, – pastebi „Swedbank” Finansų instituto vadovė.
Neplanuotoms išlaidoms − apynasris
Pasak J. Cvilikienės, visos išlaidos skirstomos į būtinas ir ne, o norint sutaupyti, pavyzdžiui, pradiniam įnašui už būstą ir taip ilgainiui mažinti savo pragyvenimo išlaidas, taupyti vertėtų pradėti nuo nebūtinųjų. Tai gali būti spontaniški pirkiniai, išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms, madingi drabužiai. „Jei mes nesusimastydami impulsyviai leidžiame pinigus pramogoms ir daiktams, natūralu, kad mėnesio ar metų gale turime daug daiktų ir gražių prisiminimų, tačiau sąskaitose nebėra pinigų”, – teigia „Swedbank“ ekspertė.
Apie atliktą tyrimą
„Swedbank“ Finansų instituto atliktas namų ūkių būtinųjų išlaidų tyrimas atskleidžia, kokią dalį savo pajamų (pinigine išraiška ir procentais) vieno ir keturių asmenų namų ūkiai skiria pagrindinėms išlaidoms – maistui, būsto išlaikymui ir viešajam transportui. Tyrime lyginami sostinių miegamuosiuose rajonuose senos statybos daugiabučiuose gyvenantys specialistai ir keturių asmenų šeimos.
Tyrime naudojami namų ūkių modeliai yra parinkti, remiantis vidutiniu namų ūkio dydžiu, jo gyvenimo, uždarbio ir vartojimo sąlygomis, tačiau jie neturėtų būti traktuojami kaip statistiškai reprezentatyvūs Baltijos šalių namų ūkiai. Pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas, pradėtas 2014 m., yra tęstinis ir apima metinius įvairių institucijų duomenis. Būsto išlaikymo, viešojo transporto ir maisto krepšelio išlaidų duomenis surinko „Swedbank“ Finansų institutas.
