Sodybos bei laisvalaikis Lietuvos gamtoje išgyvena tikrą renesansą. Dabar kas antram miestiečiui ne tik prabangus vasarnamis kur prie ežero, bet ir iš senelių paveldėta kaimo troba ar net sodo namelis –milžiniška prabanga, leidžianti pabėgti iš miesto ir pailsėti gamtoje. Tačiau ką daryti, kad šimtametės trobos išliktų ne tik kaip brangus palikimas – akiai ir širdžiai mielas atvirukas, bet ir būtų vasarai ar žiemos savaitgaliui apsistoti tinkami namai? O gal net pasvajojame apie komfortiškesnę, modernesnę sodybą, gebančią sumažinti įprastų gyvenimo „ant žemės“ rūpesčių ir sodo darbų?
Problema Nr. 1 – šiltnamio laistymas. Daugeliui miestiečių sodyba, kaip ir kolektyvinis sodas, vasarą pamažu virsta arba katorga su sąžinės graužaties prieskoniu (nes nuolat reikia ką nors laistyti, nuolat kas nors geibsta, gelsta, jau pernoko), arba viskas būna tiesiog užsėjama žalia veja, kurioje nebeauginama nieko dėl prieš tai išvardintų priežasčių.
Vis dėlto žmogaus tinginystės ir jos į priekį varomo progreso dėka, pasitelkus šiuolaikines technologijas, gali būti automatizuotas ne tik vejos laistymas, bet ir už kelių dešimčių ar net šimtų kilometrų nuo namų įrengto šiltnamio priežiūra. „Itin paprastas būdas pasirūpinti savo pomidorų ir agurkų derliumi yra iš drėgmės matuoklių ir automatinės laistymo sistemos sukonstruota įranga. Šios nesudėtingos sistemos gali būti montuojamos ir atviruose daržuose, – pasakojo automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis. – O jei šiltnamyje įrengti rimtesni langai, jį ir vėdinti galima automatiškai, pagal iš anksto nustatytą programą (ryte atidarom, nakčiai – sandariai uždarom) arba nuotoliniu būdu išmaniaisiais įrenginiais – telefonu, kompiuteriu ar planšete. Stebėti šiltnamį ir jame nokstančias daržoves galima per vaizdo kameras“. Tad galėsite ramiai atostogauti Turkijoje ar Maljorkoje, neapleidę vejos, šiltnamio ar daržo.
Problema Nr. 2 – sodybas dažnai nusiaubia vagys. Ši problema jau virtusi liūdna kasdienybe, nes miestiečių įsigytos kaimo sodybos didžiąją metų dalį yra negyvenamos, dažniausiai jose tik vasarojama, todėl vagių vizitai, o ypač – šaltuoju metų laiku, jau nieko nebestebina. Dažnai negelbsti net signalizacija. Saugos bendrovių darbuotojams ir policijai žinomi tokie vagysčių scenarijai, kai ilgapirščiai patenka į teritoriją, savo veiksmais tyčia įjungia signalizaciją, skubiai pasitraukia ir atvykusius saugos darbuotojus stebi saugiu atstumu. Tai kartojama kelis kartus, o kadangi kiekvienas saugos ekipažo atvykimas sodybos šeimininkui kainuoja, galiausiai jis paprašo to nebedaryti, vildamasis, kad „pokštus“ krečia vėjas, miško žvėrys ar net signalizacijos gedimas. Tuomet dėl šventos ramybės signalizacija išjungiama, o to ir laukę vagys kuo ramiausiai patenka į namus ar ūkinius priestatus.
„Daugiasluoksnės išmaniųjų namų apsaugos sistemos, sudarytos iš filmavimo kamerų, signalizacijos, gebančios imituoti veiklą namuose ir atlikti daugybę kitokių funkcijų, yra pritaikomos ir sodybose. Žinoma, pastatų automatikos teikiama apsauga kiekvienu konkrečiu atveju įrengiama individualiai, nes sodyba sodybai nelygu. Tačiau veiksmingai apsaugoti galima ir šiuolaikinį namą, ir trobelę moline asla – svarbu, kad joje būtų įvesta elektra“, – sakė R. Skurdenis.
Viena veiksmingiausių apsaugos priemonių yra veiklos imitavimas namuose, kai iš šalies stebint namus atrodo, kad juose kažkas yra, nes kartais užsidega šviesa, įsijungia garso aparatūra, atitraukiamos ar užtraukiamos užuolaidos ir pan. Į tokius „gyvus“ namus vagys lįsti privengia.
Jei kažkas vyksta ne pagal šeimininkams išvykstant užprogramuotą režimą „namuose nieko nėra“, pvz., staigiai krinta temperatūra ir šilumos jutikliai tai fiksuoja (juk labai tikėtina, kad tokie pokyčiai vyksta dėl išdaužto lango ar trumpam atidarytų ir skubiai vėl uždarytų lauko durų), šeimininkas tuojau pat į telefoną gauna žinutę. Jei yra kameros, kurios įsijungia dėl nenumatyto judesio sodyboje – tiek name, tiek teritorijoje – žinutę į telefoną papildo ir vaizdas ar nuotraukos. Bus užfiksuoti ne tik vagys, bet ir sužinosite, kurie kaimynai jums nesant praretina braškių derlių.
Išmanieji pastatai ir sodybos gali iš voljero paleisti piktą šunį. Žinoma, ir parvilioti jį atgal. Taip pat gali įsijungti garsinis įspėjimas, kuris mažų mažiausiai išgąsdina vagis. Priklausomai nuo įrengtos apsaugos sistemos gal net turėsite galimybę pabendrauti su teritorijos pažeidėjais tiesiogiai, pvz., per garso sistemas įspėsite, kad saugos įmonės darbuotojai jau pakeliui, o įsibrovėliai dar ir įamžinti kamerose: gerbiamas vagie, sunku įžiūrėti, kas ištatuiruota ant jūsų rankos – mokyklinis sąsiuvinis ar… grotos?
Problema Nr. 3 – žiemą sodybos namas būna įšalęs, o jį sušildyti trunka per ilgai. Žinoma, menka bėda, jei kalbama apie Naujųjų sutikimą, o visa draugija yra gerai nusiteikusi, tinkamai apsirengusi, judri ir pasirengusi nuotykiams. Tuomet ir neigiama temperatūra troboje pakenčiama lengviau: 8 ar 10 valandų nuolatinio pečiaus kūrenimo, viena nakvynė sustirusiuose pataluose, į kuriuos lįsti baisiau nei šokti į eketę viduržiemy, o kitą dieną jau šilta ir jauku. Deja, jei atvykstame savaitgaliui, tą antrą dieną jau turime išvykti.
„Dėl šios priežasties sodybos Lietuvoje dažniausiai atgyja tik vasarą. Vis dėlto įmanoma prisijaukinti savaitgalio išvykas į kaimą ir apsnigtais žiemos savaitgaliais, – sakė R. Skurdenis. – Vienas iš problemos sprendimo būdų – nuotolinis šildymo valdymas, leidžiantis įjungti šildymą iš anksto, pavyzdžiui, dieną ar pusdienį iki atvykstant į sodybą“.
Žinoma, tai įmanoma tuomet, kai šildymas valdomas elektriniu būdu. Taigi kietojo kuro katilo ir malkomis kūrenamos krosnies taip nepavaldysi, nes nuotoliniu būdu uždegti, pvz., malkas, būtų ir keblu, ir nesaugu. „Tačiau tuose namuose, kuriuose įrengti kietojo kuro katilai ar tiesiog molinis pečius, dažniausiai būna ir alternatyvus elektrinis šildymas, t. y. mažesni buitiniai ar didesni elektriniai radiatoriai, kuriuos galima įjungti nuotoliniu būdu. Taip iš anksto prikaitinti galima vieną ar kelias patalpas, o atvykus, taupant elektrą, galima užkurti kietojo kuro katilą ir toliau šildyti namus“, – kaip spręsti įšalusios sodybos problemą patarė „Jung Vilnius“ vadovas.
Du dalykai, kurių prireiks – tai sodyboje įdiegta nesudėtinga valdymo sistema, kuri leis elektrinį šildytuvą įjungti ir išjungti nuotoliniu būdu, ir ryšys – internetas arba GSM. „Internetas geriau, nes leidžia sumontuoti ir vieną kitą vaizdo kamerą, todėl nereikės baimintis nematant, kaip sodyba šyla ir ar nėra gaisro pavojaus. Be to, kamera lauke labai pravartu, jei suveikia signalizacija; nei saugos tarnybai, nei jums nereikės važiuoti kelių dešimčių ar net šimtų kilometrų iki sodybos vien tam, kad įsitikintumėte, jog vėjas atplėšė ūkinio priestato duris, nuolat judina signalizacijos laidą ir ją įjungia, arba koks atkaklus barsukas jūsų rūsyje ieško prieglobsčio nuo žiemos speigų“, – sakė R. Skurdenis.
Kameras, leidžiančias bet kada apžiūrėti savo antruosius namus, žmonės laiko dideliu pastatų automatikos sistemos privalumu. Tai didina saugumą ir malšina ilgesį – į savo namus gamtoje galite užmesti akį ir susapnavę blogą sapną, ir tiesiog jų pasiilgę.
Ne tik išmanieji namai, bet ir išmanioji sodyba gali būti aprūpinta pačiomis įvairiausiomis funkcijomis, ir tik nuo mūsų „sugedimo“ laipsnio priklauso, ar namelį užmiestyje paversime komfortišku būstu, ar, pasirūpinę būtinu patogumu ir saugumu, tiesiog mėgausimės gyvenimo gamtoje privalumais.
Beje, neverta baimintis, kad jauki kaimo troba, jei bus sumanyta paversti ją išmania, virs laidų raizginiu ar kad remontas – neišvengiamas. Gaminamos ir radijo bangomis veikiančios sistemos, kurių valdikliai gali būti tvirtinami prie bet kokios medžiagos – ir prie šimtamečių rąstų, ir prie Gedimino pilies mūro. Žinia, Gedimino laikais tokių alternatyvų gyventi patogiai ir saugiai nebuvo, o mūsų valia rinktis, ar sodyboje laisvalaikį leisime kaip prieš 100 metų, ar išmaniai.
