Keičiant įpročius galima sumažinti ir išmetamo maisto kiekį, ir sutaupyti pinigų, ir prisidėti prie aplinkos tausojimo. Statistiniai duomenys rodo, kad per metus Lietuvoje vienas gyventojas išmeta daugiau nei 50 kilogramų maisto. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, jei kiekvienas žmogus bent 10 proc. sumažintų išmetamo maisto kiekį, per metus apie 45 kg sumažėtų CO2 emisijų kiekiai į aplinką. Vienas iš efektyvesnių būdų sumažinti namuose susidarančius išmetamo maisto kiekius bei sutaupyti pinigų – pirkti tą pačią dieną vartojamus produktus, kurie parduotuvių lentynose būna ženkliai nukainoti.
„Pastebime, kad besibaigiančio galiojimo maisto prekės nepraranda populiarumo. Žmonės daugiausiai nuperka nukainotų duonos, pieno produktų, vartojimui paruoštų kulinarijos gaminių, taip pat šviežios mėsos ir paukštienos. Besibaigiančio galiojimo produktai mūsų parduotuvėse parduodami už gerokai mažesnę kainą. Jais prekiaudami kovojame su maisto švaistymu ir kartu sudarome sąlygas taupantiems klientams pigiai nusipirkti vis dar kokybiškų ir tinkamų vartoti produktų. Nukainoti produktai yra pagalba taupantiems žmonėms, perkantiems ir vartojantiems itin racionaliai“, – teigia vieno lietuviško prekybos tinklo operacijų vadovė Irtautė Ščerbavičienė.
Ji priduria, kad norintys pasirinkti iš didesnio nukainotų maisto prekių asortimento parduotuvėse turėtų apsilankyti vakarop, kai galima pigiau įsigyti produktų ir gaminių, kurių papildymai gaunami kasryt, taip pat ir kulinarijos produktų, žuvies, pagamintų mišrainių ar salotų.
Prekybininkai pastebi, kad renkantis nukainotus produktus, žmonės neprisiperka per daug ir pirmiausia perka tiek, kiek reikia ir tikrai planuoja sunaudoti. Tai ypač aktualu kalbant apie šviežius ir greitai gendančius produktus.
„Laikydamiesi Europos Sąjungos institucijų patvirtintos maisto išsaugojimo hierarchijos, vykdome prevencinius veiksmus, leidžiančius išvengti atliekamo maisto kiekių susidarymo. Pagal ją, pirmiausias maisto tausojimo žingsnis yra racionalus prekybos planavimas, užsakant produkcijos kiekius iš tiekėjų ir gamintojų. Tai darome nuolatos stebėdami pardavimų apimtis ir pagal tai prognozuodami produkcijos kiekius“, – sako I. Ščerbavičienė.
Pasak jos, siekiant šio tikslo, prekybos tinklo analitikai kasdien seka pirkimo istoriją, be to, parduotuvėse veikia automatizuota prekių užsakymo sistema. Visa tai padeda atsižvelgti į geografinę parduotuvės vietovę ir to regiono klientų apsipirkimo įpročius, siekiant, kad kiekvienoje parduotuvėje būtų jos pirkėjų mėgstamos prekės ir reikiamas tų prekių kiekis, o likusio maisto – kuo mažiau.
Antrasis būdas – tai vartojimui tinkamo maisto nukainojimas bei aukojimas labdarai. Nukainojimo politika prekybos tinkle taikoma beveik visiems maisto produktams, kai iki jų vartojimo termino pabaigos lieka nuo 19 iki 1 dienos, o jiems pritaikomos 30, 50 ar net 70 proc. nuolaidos. Tuo tarpu tris kartus per savaitę vartojimui tinkamus maisto produktus iš tam tikrų parduotuvių pasiima ir stokojantiems perduoda „Maisto banko“ savanoriai.
Siekdamas, kad kuo mažiau neparduoto maisto atsidurtų sąvartynuose, vartojimui nebetinkamus produktus prekybos tinklas perduoda perdirbimo įmonei, kuri iš maisto likučių gamina energetikos sektoriuje kaip kurą naudojamą biomasę.
Ernesta Dapkienė
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė
