Japonijos kūrybinės studijos „GROUND-RIDDIM“ prezidentas Yuichiro Ozawa paklaustas, koks jam yra pats įsimintiniausias dalykas kalbant apie Lietuvą, nedvejodamas atsako: „Puikūs žmonės, menas ir alus!“ Būtent šis trejetas šiemet keliavo į kūrybinių industrijų konferenciją-parodą „Design Tokyo“. Lietuvių kūrėjai – žymių prekinių ženklų ambasadoriai, jų kūriniai ir „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ lauktuvės pasiekė tolimąją Japoniją.
Vis dar neblėstančiais įspūdžiais, mados tendencijų ir kitais kultūriniais skirtumais Tolimuosiuose Rytuose dalinosi garsaus prekinio ženklo „Ducktail Raincoats“ atstovė Vigita Garbuzaitė ir vienas iš parodos Tokijuje organizatorių Y. Ozawa.
Vigita, esate garsaus prekinio ženklo atstovė. Kur slypi sėkmė? Iš kur semiatės naujų idėjų savo kūriniams?
„Ducktail Raincoats“ dar tik sėkmės kūrimo stadijoje (šypsosi). O idėjų pasisemiame įvairiai – keliaujant, bendraujant, stebint, taip pat padeda idėjų generavimas drauge su kolegomis – tai pakankamai natūralus procesas.
Ar dažnai tenka išvykti už Lietuvos ribų į stažuotes ar parodas? Kuri kelionė jums įsimintiniausia?
Dar tik pradžia ir pirmosios mūsų kelionės. Tad, žinoma, kol kas šios vasaros kelionė į Japoniją įspūdingiausia.
Ar tikrai kultūrinis šokas Japonijoje neišvengiamas? Kaip sekėsi adaptuotis naujoje vietoje?
Taip, tai tiesa. Skirtumai tarp šių kultūrų akivaizdūs, o adaptuotis, manau, sekėsi gerai. Jei kartais ir įvykdavo koks nesusipratimas, tai situacija išsispręsdavo su šypsena.
Kokie didžiausi skirtumai, jūsų manymu, vyrauja tarp lietuvių ir japonų?
Vigita: Japonija – ramybės, harmonijos šalis. Jie nelinkę konfliktuoti, net ir, mūsų manymu, paprastoje situacijoje jie stengiasi įtikti, kad tik kita pusė jaustųsi gerai. Mes, lietuviai, turim daugiau tiesmukiškumo ir japonams galim atrodyti kiek per agresyvūs. Japonai labai kuklūs, kartais net atrodydavo, kad gavę komplimentą ar dovaną jie pasijausdavo nepatogiai.
Yuichiro: Manau, kad skirtumų nėra daug. Juk mes visi puikūs žmonės, pasidabinę šypsenomis ir nevengiantys kartu linksmintis (šypsosi). Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę prisiliesti prie lietuviško maisto ir gėrimų kultūros, paragauti šaltibarščių ir „Raudonų plytų“ alaus!
Ar mados industrija Japonijoje labai skiriasi nuo lietuviškos? Kokias tendencijas pastebėjote?
Manome, kad Japonijos industrija skiriasi nuo Lietuvos dėl kelių dalykų. Japonijoje daugelis žmonių nešioja labai paprastus drabužius – vienspalvius marškinėlius ir kelnes. Didžioji dalis žmonių, kurie dirba ofisuose vilki baltus marškinius ir juodas kostiumines kelnes, nes jie taip išreiškia bendrumo ir lygiavertiškumo jausmą.
O lietuviai mėgsta rengtis ryškiau netgi einant į darbą. Tačiau yra dalis japonų, kurie renkasi ypač išskirtinius ekstravagantiškus drabužius, savitų formų, raštų, ryškių spalvų, kurių lietuvis turbūt nesiryžtų vilkėti.
Japonijoje teko paragauti įvairių patiekalų ir gėrimų. Kas paliko didžiausią įspūdį?
Maiste radome daug naujų ir netikėtų skonių, ragavome banginio ir įvairiausių sušių, sašimių. Patiko ir ant grilio kepta mėsa, daržovės. Labai įstrigo jaukūs restoranėliai, kurie talpina daugiausiai 6 žmones. Jie visi sėdi aplink vieną stalą, kur gaminamas maistas ir, jei toliausiai sėdintis klientas nori išeiti, visi kiti turi atsistoti.
Į Japoniją drauge su jumis vyko ir lietuviškas alus. Kaip japonai vertino Raudonų plytų dirbtuvių alų? Kaip pati jį vertinate? Juk ne paslaptis, kad japonai tikrai mėgsta alų.
Vigita: Teisingai, alus jiems patinka, o „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ produkcija ypač sužavėjo japonus. Mes stebėjomės, kad, jiems nesvarbu, kuri savaitės diena, po darbo jie mėgsta atsipalaiduoti gerdami alų ar jų tradicinį gėrimą Sochi kolegų ar draugų kompanijoje. Jiems tai yra svarbi bendravimo priemonė.
Japonams labai patiko mūsų lauktuvės. Jie galėjo paragauti įvairių skonių „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ produkcijos ir buvo sužavėti alaus rūšių pavadinimų žaismingumu. Skaniausiu įvertino alų „Bėganti kopa“. Viename svarbiame verslo susitikime didelės mados kompanijos vadovui padovanojome „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ alaus ir jis taip apsidžiaugė, kad net aiktelėjo (šypsosi). Labai nekantravo išbandyti lietuvišką alų.
Yuichiro: Taip, alus tikrai populiarus gėrimas mūsų šalyje. Turime kelias žinomas kompanijas, kurios gamina alų. Pastaruoju metu labai populiarėja kraftinis alus, atsidarė net naujos parduotuvės, kurios tiekia būtent šį alų. Jeigu apsilankysite Šibuja teritorijoje, rasite ir norvegiško kraftinio alaus. Būtent šioje vietoje man tenka matyti daugybę užsieniečių besimėgaujančių alumi. Man labai patiko ir lietuviškas „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ alus. Jis kur kas stipresnis lyginant su japonišku alumi.
Galbūt teko ragauti ir japoniško alaus. Ką manote apie jį?
Japoniško alaus ragavome. Jis labai lengvas, žymiai lengvesnis nei mes, lietuviai, įpratę.
Kaip japonai vertino lietuvių kūrinius? Ar pavyko užmegzti verslo kontaktų, kurie pravers ateityje?
Japonai buvo labai susidomėję lietuvių produktais, jiems labiausiai patiko paprasto funkcionalaus dizaino produktai. Parodoje sulaukėme ypatingo dėmesio, nuolatos turėjome žmonių prie savo stendo, kurie noriai matavosi „Ducktail Raincoats“ lietpalčius, daug klausinėjo apie gaminį ir dalino gerus atsiliepimus.
Po parodos turėjome tris verslo susitikimus, jų metu aptarėme galimą tolimesnį bendradarbiavimą. Labai tikėtina, kad pasirašysime bent vieną bendradarbiavimo sutartį. Taip pat susirašinėjame su kitais galimais klientais, su kuriais susipažinome mugėje. Tarp jų yra ir klientai iš Taivano ir Korėjos.
