8.2 C
Jurbarkas
Penktadienis, 29 kovo, 2024

Mokslininkai: lietuvių emigraciją sustabdys tik padorūs atlyginimai

Ar jau skaitėte?

Profesorė Vlada Stankūnienė, VDU Demografinių tyrimų centro vadovė.
Profesorė Vlada Stankūnienė, VDU Demografinių tyrimų centro vadovė.

Lietuvos mokslininkai pripažįsta, kad didžiausia grėsmė šalies saugumui ir socialinei-ekonominei plėtrai yra intensyvi emigracija. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) surengtoje konferencijoje mokslininkai ir verslo atstovai pateikė iškalbingus problemos masto skaičius ir akcentavo darbo rinkos pokyčių, švietimo, sugrįžusių emigrantų reintegracijos, kultūrinio atvirumo svarbą.

- Reklama -

Vokietijos Makso Planko tyrimų instituto (MPI) demografas, VDU Demografinių tyrimų centro darbuotojas dr. Domantas Jasiulionis teigė, kad pozityvių pokyčių šalies mastu galima pasiekti imant pavyzdį iš pažangiausių visuomenės grupių ir palaipsniui šias pozityvias permainas pritaikant kitoms grupėms. Viena iš jų – išsilavinusios moterys.

„Per 2001–2012 metus vidutinis naujagimių skaičius sparčiausiai išaugo išsilavinusių moterų gretose – net 70 procentų. Beveik dvigubai augo ir pačių išsilavinusių moterų skaičius, tad ši grupė vis labiau teigiamai veikia bendrą gimstamumo lygį. Kodėl jis padidėjo būtent tarp šių moterų? Išsilavinimas lemia stabilesnę šeimą, mažiau skyrybų, didesnes pajamas, lyčių lygybę darbe ir šeimoje, geresnes galimybes derinti darbą ir vaikų auginimą“, – teigė mokslininkas.

Pasak D. Jasiulionio, derėtų pasirūpinti ir iš emigracijos sugrįžtančiais, bet galiausiai ir vėl emigruojančiais lietuviais, nes didžioji dauguma sugrįžusių vėl palieka Tėvynę. Tai itin svarbu, kadangi pirmieji paprastai sugrįžta išsilavinę ir kvalifikuoti emigrantai, kurių itin reikia Lietuvai.

„Tarp gerųjų praktikų, remiantis tarptautinės analizės duomenimis, visų pirma, informacijos skleidimas ir darbas su sugrįžusiais ir gyvenančiais užsienyje. Turi būti aišku, kas atsakingas už emigrantų reintegraciją, kur jie gali kreiptis pagalbos. Reikalingos specialios grįžusių emigrantų reikalų tarnybos, specializuotos įdarbinimo ir kvalifikacijos kėlimo programos. Taip pat – pagalba grįžusių emigrantų vaikams – ugdymas, aukštasis mokslas, kryptingos užsienyje gyvenančių specialistų paieškos ir grąžinimo misijos“, – sakė D. Jasiulionis.

Po 2020 m. trūks darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu

- Reklama -

Išsilavinimą akcentavo ir konferencijoje kalbėjęs VDU rektorius prof. Juozas Augutis. Anot profesoriaus, Lietuvai žmonių su aukštuoju išsilavinimu ateityje reikės ne mažiau, o daugiau, siekiant patenkinti darbo rinkos poreikius.

„Galime lengvai suskaičiuoti, kad iki 2020 metų Lietuvoje reikia priimti studijuoti apie 40 tūkst. studentų, jei norime, kad absolventų skaičius atitiktų specialistų poreikį darbo rinkoje. Tad žmonių su aukštuoju išsilavinimu tikrai nebus per daug, priešingai – po 2020-ųjų prasidės paruoštų specialistų trūkumas, turėsime ne tik kokybės, bet ir kiekybės problemą“, – atkreipė dėmesį VDU rektorius.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus akcentavo švietimo ir verslo bendradarbiavimo svarbą: „Pavyzdžiui, Lietuvos informacinių technologijų įmonės nesupranta jaunimo nedarbo problemos. Jie galėtų įdarbinti visus jaunuolius, jeigu šie būtų praėję bent metų trukmės mokymus. Darbuotojų trūksta ir kituose, aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose. Aukštojo mokslo sistema turi keistis, prisiderinti prie verslo poreikių, tada ir jaunimui su aukštuoju išsilavinimu nereikės ieškoti darbo svetur“.

Anot V. Sutkaus, visgi pagrindinis emigranto motyvas išvykti yra gerokai didesnis atlyginimas nei Lietuvoje, mokamas netgi už nekvalifikuotą darbą: „Jeigu darbo užmokestis būtų 1000 eurų, tai lietuviai ne tik kad neemigruotų, bet dar ir sugrįžtų. Norint, kad kiltų atlyginimai, yra būtini pokyčiai darbo santykių reguliavime. Tikimės, kad pozityvių pokyčių atneš nuo kitų metų įsigaliosiantis naujas Darbo kodeksas. Lankstesni darbo santykiai atvers kelią užsienio investicijoms, vietos verslo plėtrai, taigi, ir naujų darbo vietų kūrimuisi – ko išties labiausiai ir reikia vietos savo šalyje nerandantiems lietuviams“.

- Reklama -

Svarbūs ir kultūriniai veiksniai

Profesorė Vlada Stankūnienė, VDU Demografinių tyrimų centro vadovė teigė, kad sparčiausiai mažėja iki 50 metų amžiaus gyventojų, o 50-59 metų amžiaus žmonių grupė yra didžiausia. Tai rodo, kad tautos nykimas yra užprogramuotas, nes darbingo amžiaus žmonių ir vyresnes gausias kartas keis mažo gimstamumo, negausios kartos.

„Šiuo metu itin svarbi yra 20-29 metų amžiaus gyventojų migracija, kadangi ši visuomenės dalis netrukus taps produktyviausia ir neš didžiausią naudą valstybei. Svarbiausi veiksniai, kuriuos reikia taisyti, yra ekonominiai – gerovės, galimybės užsidirbti ir išlaikyti šeimą užtikrinimas. Dabar Lietuva pagal vienos valandos bruto darbo užmokestį yra trečia nuo galo visoje ES“, – teigė mokslininkė.

Aptariant migracijos procesus ir į šalį atvykstančius žmones, didelę reikšmę turi Lietuvos kultūrinis uždarumas. Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Karolis Žibas pažymėjo, jog šalies visuomenė yra kultūriškai uždara, darbdaviai nusistatę neįdarbinti imigrantų iš Artimųjų Rytų, priešingai nei užsienio kapitalo įmonėse, kur, pirmiausia, atsižvelgiama ne į žmogaus kilmę, o į kvalifikaciją.

„Reikėtų, kad Lietuva tarptautinės migracijos procesuose bent daliai žmonių taptų ne stotele Vakarų Europos link, o naujais namais. Tam reikalinga politinė valia, pilietybės įstatymo pokytis, visiškai naujas imigracijos kursas ir naujos sąvokos, kurias reikia pritaikyti Lietuvai“, – rekomendacijas vardijo VDU Demografinių tyrimų centro mokslininkas K. Žibas.

Kviečia politikus imtis priemonių

Konferencijos metu pasirašytame memorandume siūloma nedelsiant imtis konkrečių priemonių valstybės mastu, siekiant stabdyti intensyviausią Europos Sąjungoje depopuliaciją, kurią sąlygojo intensyvi emigracija, žemas gimstamumas, neadekvačiai aukštas mirtingumas ir vangi grįžtamoji migracija.

Dokumente konferencijos organizatoriai VDU ir LVK, taip pat dalyviai kreipiasi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo narius, Ministrą Pirmininką bei ministrus ir pateikia jiems savo siūlymus. Memorandumo autorių teigimu, būtina parengti demografinės raidos 2017–2020 m. programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą, pagal kurį memorandume įvardytos problemos būtų išspręstos ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 1 dienos.

Programos ir priemonių sukūrimui bei įgyvendinimui turėtų būti pasitelkti už atitinkamas demografijos sritis atsakingi valstybės institucijų vadovai, mokslininkai demografai, užsienio ekspertai, Lietuvos verslo konfederacijos verslo atstovai, kiti socialiniai partneriai, prašoma jiems skirti reikiamą finansavimą.

Taip pat siūloma numatyti VDU Demografinių tyrimų centrą (DTC) pagrindiniu Lietuvos demografijos kompetencijų centru, kuris rengtų universitetinį išsilavinimą turinčius demografijos specialistus, nuolat tirtų ir analizuotų Lietuvos demografinę būklę, stebėtų pasaulio aktualių demografinių procesų raidą ir apibendrintų naujausius tarptautinius mokslinius duomenis, iškristalizuotų konkrečias priemones, kaip spręsti Lietuvos depopuliacijos klausimus.

Demografinių procesų raida Lietuvoje jau daugiau kaip du dešimtmečius yra neigiama, o pastaraisiais metais šalyje fiksuotas bene intensyviausias gyventojų skaičiaus mažėjimas Europos Sąjungoje. Tą lemia intensyvi emigracija – kas valandą iš Lietuvos išvyksta po 4-5 žmones, o per metus – apie 35 tūkst. asmenų. Nuo 1990 m. Lietuva neteko beveik 900 tūkst. gyventojų ir šiuo metu valstybėje jų gyvena tik 2,86 milijono.

Gyventojų mažėjimą lėmė ne tik emigracija, bet ir mažas gimstamumas. Neužtikrinama kartų kaita – 10 moterų tenka kiek daugiau nei 16 vaikų, o turėtų būti bent 21. Lietuvoje taip pat neadekvačiai aukštas mirtingumas – vyrų mirtingumo rodikliai yra blogiausi tarp ES šalių; vangi grįžtamoji migracija – 2014 m. reemigravo 19,5 tūkst., 2015 m. – 18,4 tūkst. žmonių. Tuo tarpu imigracija sumažėjo: 2014-aisiais į šalį atvyko 4,8 tūkst., o 2015 m. – 3,7 tūkst. imigrantų.

Vytauto Didžiojo universitetas
Socialinių mokslų fakultetas
Demografinių tyrimų centras

 

- Reklama -

Reabilitacija po traumos ar operacijos – ką reikia žinoti?

Po traumos ar pooperacinė reabilitacija yra esminis ortopedinio gydymo proceso elementas. Nepriklausomai nuo to, ar susilaužėte ranką, plyšote raiščius, patyrėte peties traumą, ar buvo atlikta klubo sąnario keitimo operacija, reabilitacija yra būtina norint pasiekti...

Kam reikalingas sraigtinis kompresorius?

Sraigtinis kompresorius, taip pat žinomas kaip oro kompresorius, yra dujų kompresoriaus tipas, kuriame naudojamas sukamasis teigiamo poslinkio mechanizmas. Šie kompresoriai yra įprasti pramonėje, kur reikia didesnio suslėgtų dujų kiekio. Sraigtiniai kompresoriai naudojami įvairiose pramonės šakose,...

Reabilitacijos svarba atsistatant po kaulų lūžių

Kaulų lūžiai gali turėti didelės įtakos asmens gebėjimui atlikti kasdienę veiklą, ypač tą, kuriai reikia judėjimo ir fizinio krūvio. Reabilitacija atlieka lemiamą vaidmenį atkuriant judesių diapazoną ir funkcionalumą po lūžio. Puslapyje https://alfasteps.com/paslaugos/reabilitacija/ rasite reabilitacijos...

Chirurgas įspėja apie plačiai pasaulyje paplitusią ligą: net 80 proc. atvejų paveldima genetiškai

Venų ligos – vienos plačiausiai paplitusių ligų pasaulyje. Kas ketvirta pasaulio moteris ir kas šeštas vyras turi veninį kraujotakos nepakankamumą. Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ kraujagyslių chirurgo Narimanto Markevičiaus, svarbu laiku atpažinti sveikatos sutrikimus...

Atsirado blusų? Patarimai, ką daryti

Šiltas ruduo padidino blusų aktyvumą, kenkėjų kontrolės ekspertai jų aptinka ne tik rūsiuose, namuose, kur laikomi gyvūnai, bet ir vaikų darželiuose, gamybinėse patalpose bei viešuosiuose tualetuose. Ką daryti, jei patalpose pastebėtos blusos? „Blusos gali tapti...

Imuninė sistema: reaguoti ir nereaguoti

Prasidėjo ruduo, artėja žiema. Imame sukti galvą, kaip galėtume išvengti daugybės ligų ir išgirstame skambų patarimą: stiprink imunitetą. Visgi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė, imunologė dr. Aurelija Žvirblienė nesižavi imuniteto stiprinimo...

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė....

Kiek laiko automobilį verta drausti kasko?

Rugpjūčio mėnesį net kelissyk siautusi stichija negailėjo nei pastatų, nei automobilių. Pastarųjų savininkams audrų padaryta žala sudarė kone pusę visų registruotų žalų. Tačiau į draudimo išmokas pretenduoja tik tie, kurie apsidraudė automobilius kasko draudimu....

Pasinerkite į žinių kultūrą su norvegų kalbos kursais

Norvegų kalbos mokymasis gali būti vartai į ryšį su Norvegijos žmonėmis. Lankydami norvegų kalbos kursus asmenys gali išmokti kalbos ir geriau bendrauti su vietiniais, o tai gali padėti giliau suprasti Norvegijos kultūrą ir papročius....

Klasikiniai šviestuvai kaip stiliaus akcentas

Šiuolaikinė klasika arba modernus klasikinis stilius, viena vertus, reiškia klasikinį interjerą, formas ir motyvus. Kita vertus, jis remiasi šiuolaikinių medžiagų šviežumu, technologine pažanga ir minimalizmo griežtumu, kad sukurtų patogią, jaukią ir šiuolaikišką erdvę, kurioje...

Virtuvės komplektai kokybiškam ir patogiam gyvenimo būdui

Nesvarbu, ar rengiate vakarėlį, ruošiate vakarienę darbo dienomis, ar tiesiog padedate vaikams atlikti namų darbus, šeimos gyvenimas sukasi aplink virtuvę. Šiandienos virtuvės dizainas paprastai yra atviro plano arba bent jau sujungtas su likusiais namo...

Plaukų slinkimo problemoms spręsti – ne „stebuklingi“ šampūnai

Įprastai žmogus per dieną praranda 40-150 plaukų, bet šis skaičius gali stipriai padidėti dėl netinkamos jų priežiūros ar bendros žmogaus organizmo būklės pablogėjimo. Į holistinio požiūrio „AUM Wellness Clinic“ grožio pusryčius, susirinkęs gausus būrys...

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas)

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas) Traškūs išorėje ir minkšti viduje – avinžirnių falafeliai užkariauja ne tik veganų virtuves: tradicinis Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros šalių patiekalas puikiai pritaikomas...

„Paysera“ Europos klientams pristato šaltibarščių spalvos mokėjimo kortelę

Lietuviška finansinių technologijų įmonė „Paysera“ pristatė šviesiai rožinę, arba tiksliau sakant, lietuviškų šaltibarščių spalvos „Visa“ mokėjimo kortelę. Tai yra trečioji naujo dizaino mokėjimo kortelė nuo praėjusių metų pavasario, kai įmonė pristatė naują logotipą ir...