Gražius rugpjūčio orus poilsiui skubantys išnaudoti Lietuvos gyventojai savaitgaliais ir šventinėmis dienomis patraukia į pajūrį, net ir žinodami, kad gali tekti valandų valandas praleisti spūstyse.
Draudikai atkreipia dėmesį, kad paskutinį vasaros mėnesį eismo srautas pagrindine šalies eismo arterija, magistrale Vilnius–Klaipėda išlieka itin intensyvus, ir teigia, kad būtent greitkelio monotonija tampa priežastimi laužyti kelių eismo taisykles (KET) ir taip formuoti dar didesnes spūstis.
Monotoniją blaško bet kokia kaina
Vienos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis atkreipia dėmesį, kad bet kokia kaina siekdami judėjimo pojūčio vairuotojai magistralėje ima pavojingai rizikuoti: nesilaiko saugaus atstumo, „sėda“ ant priekyje važiuojančio automobilio galo, ima blaškytis tarp eilių ar net puola važiuoti tik avariniams atvejams skirta kraštine juosta.
„Atlikta nemažai tyrimų, analizuojančių vairuotojų atsaką į monotoniją kelyje, ir rezultatai nėra džiuginantys. Ilgai važiuojant vienodo kraštovaizdžio, lygiu keliu, kur nėra vizualinių dirgiklių ir nereikia priimti sprendimų dėl nelygaus, siauro ar prastos dangos kelio, posūkių ir panašiai, sulėtėja širdies ritmas, tuo pačiu ir reakcija, apima nuobodulys ir mieguistumas. Lietuvoje dėl šiltų orų šią vasarą ypač išryškėjo tendencija, kad vienu metu, pavyzdžiui, penktadienio ar sekmadienio pavakarę, į magistralę išvažiavus dideliam kiekiui automobilių susiformuoja jų kolonos, kurios savo ruožtu kelia papildomą stresą, o KET neatitinkančios vairuotojų iniciatyvos tampa itin pavojingos“, – sako A. Žiukelis.
Specialisto teigimu, vienos iš didžiausių ir skaudžiausių avarijų greitkeliuose įvyksta tuomet, kai kažkas netikėtai stipriai stabdo, arba rikiuodamasis priverčia kitą vairuotoją staigiai spausti stabdžius. Būtent tada, kai atstumas tarp automobilių yra nepakankamas, įvyksta masinės avarijos.
„Dažniausiai impulsyvus ir taisykles pažeidžiantis elgesys motyvuojamas skubėjimu, laiko taupymu. Tačiau iš tiesų taip veikia monotonijos ir nekantrumo sukeltas stresas, nes žmogus, kuris iš tikrųjų skuba ir būtinai turi būti kažkurioje vietoje numatytu laiku, stengsis išvengti kamščių išvažiuodamas anksčiau, o ne mėgins pergudrauti visus eismo dalyvius pažeisdamas KET“, – įsitikinęs specialistas.
Dar viena dažna eismo įvykių priežastis, anot A. Žiukelio, dešinės juostos reikalavimo nesilaikymas bei santykinai mažu bei neleistinai dideliu greičiu magistralėje judančios transporto priemonės.
„Tokį KET pažeidimą užfiksuoti pakankamai sunku, tai veikiau bendrai eismo kultūrai vertinga rekomendacija, tačiau jos būtina laikytis: pagal KET, esant galimybei visada reiktų važiuoti kuo dešinesne kelio juosta. Tačiau praktikoje nemažai vairuotojų, kurie esant laisvai dešinei juostai, vis tiek važiuoja kairesne, o kartais ir gerokai lėčiau nei vidutiniu greičiu. Toks elgesys ne tik iššaukia kitų vairuotojų nepasitenkinimą, bet ir paskatina nereikalingą manevravimą. Žinoma, ženkliai didesniu nei leistina greičiu važiuojančios transporto priemonės, vadinamieji „lakstūnai“, taip pat yra papildomas ne tik streso, bet ir realaus pavojaus šaltinis“, – rekomenduoja specialistas.
Koncentruokite dėmesį ir nestresuokite
A. Žiukelis pastebi, kad monotoniškas važiavimas magistrale gali būti prilygintas ilgam laukimui eilėje – vieni žmonės neišlaiko dėmesio, apsnūsta, ir mėgina dėmesį blaškyti kalbėdami mobiliuoju telefonu ar net naršydami internete. Kiti, tuo tarpu, stresuoja, o būdami streso būsenos yra linkę priimti nepasvertus, skubotus, klaidingus ir pavojingus sprendimus.
„Tikrai pasitaiko atvejų, kai eismo įvykį sukelia budrumą praradę ar vos ne prie vairo prisnūdę vairuotojai. Bet kuriuo atveju, naudotis telefonu be laisvų rankų įrangos ar juo labiau naršyti išmaniajame įrenginyje vairuojant griežtai draudžiama, o jei jaučiate, kad ima miegas, geriau sustokite, pasivaikščiokite, galbūt atsigerkite kavos. Jei yra galimybė, paprašykite, kad prie vairo sėstų kas nors kitas“, – pataria A. Žiukelis.
Įrodyta, kad nuobodžiavimo sukeltą stresą sumažina dėmesį patraukiantys ir net nebūtinai prasmingi užsiėmimai. „The Washington Post“ yra aprašęs chrestomatinį atvejį, kuomet praėjusio amžiaus viduryje vieno dangoraižio Manhatane savininkai nuolat sulaukdavo didelio nuomininkų nepasitenkinimo dėl to, kad eilėje prie lifto tekdavo laukti labai ilgai. Problema buvo išspręsta, o skundų praktiškai neliko po to, kai dangoraižio hole ant grindų ir lubų buvo įrengti veidrodžiai, o laukiantys žmonės galėjo juose stebėti ir apžiūrinėti ne tik save, bet ir kitus.
„Veidrodžių triukas vairuojant netinka, tačiau žinant, kad greitkelyje monotonijos išvengti nepavyks, būtų pravartu pasirūpinti smegenis budinančiomis, tačiau vairavimo neblaškančiomis pasyviomis veiklomis. Tai ypač aktualu, jei keliaujate vienas. Tikrai rekomenduočiau įsimesti mokomųjų įrašų, audio knygų, klausytis įdomių podkastų, kurie padės koncentruoti dėmesį ir išlaikyti budrumą“, – teigia ekspertas.
Paieškokite alternatyvių maršrutų
„Prieš laisvadienius, šventes ar ypač ilguosius savaitgalius link pajūrio stengiamasi pajudėti kuo anksčiau ir taip elgiasi vis daugiau žmonių. Dabar artėja Žolinė ir, jei orai bus geri, nemažai žmonių tą laisvadienį pailgins pasiėmę pora laisvų dienų darbe, kurias gali praleisti prie jūros, todėl jau šį penktadienį pirmąjį pusdienį magistralėje gali susidaryti nemaži srautai automobilių“, – sako A. Žiukelis.
Jis pataria važiuojant iš Vilniaus rinktis kitą, ne tokį populiariausią važiavimo laiką, įvertinti eismo situaciją tarpiniuose miestuose ir ypač pro Kauną nevažiuoti spūsčių metu.
Žinant, jog mažesnių ar didesnių spūsčių magistralėje nepavyks išvengti, galima rinktis alternatyvius maršrutus link pajūrio: Panemunės kelią, senąjį Žemaičių plentą, naudotis eismo programėlėmis, kurios rodo situaciją kelyje realiu laiku ir gali padėti laiku išsukti iš greitkelio.
„Važiuojantiems link jūros tikrai tinka posakis „tiesiai arčiau, aplink greičiau“. Pasirinkę alternatyvų maršrutą turėsite progą išvengti monotoniško kelio ir, tikėtina, net ir stabteldami pakeliui į galutinį maršruto tašką atvyksite panašiu metu. Keliaujant mažiau įprastu maršrutu taip pat galite aplankyti ir rečiau lankomus turistinius objektus, pasimėgauti kraštovaizdžiu. Tai padės ne tik pažinti kraštą, bet ir išlaikyti budrumą ir dėmesį kelyje“, – pataria specialistas.
Boris Kuzmas
Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje
