Didžioji dauguma Lietuvos studentų gyvena iš tėvų kišenės, dirbančiųjų – tik trečdalis, o kas penktas pinigų prasimano kitais būdais. Tokius duomenis atskleidė viena Lietuvoje veikianti finansų institucija iniciatyva atlikta studentų apklausa internetu. Jos metu taip pat paaiškėjo, kad didžioji dauguma studentų nežinotų, kaip tinkamai elgtis pritrūkus pinigų. Dažniausi jų sprendimai – skolintis iš tėvų arba likti namuose ir nieko nepirkti.
Apklausa parodė, kad Lietuvoje kas antrą studentą finansuoja tėvai, o trečdalis pagrindiniu finansų šaltiniu laiko gaunamą atlyginimą. 20 proc. jų mokslus suderina su nuolatiniu darbu, o 15 proc. užsiima papildomais darbais. Dar keletas apklaustųjų teigė netgi turintys savo verslą ar užsiimantys individualia veikla. Deja, net penktadalis studentų, kaip pagrindines savo pajamas įvardina finansinio stabilumo neužtikrinančius šaltinius, tokius kaip stipendija, pašalpos, paskolos ir net lošimas.
Kompanijos korporatyvinių reikalų departamento vadovė Laura Ligutė pastebi, kad studentai nelinkę planuoti savo finansų bei įvertinti galimas rizikas: „Jaunimui naudinga dirbti nors ir nepilnu etatu – tai skatina tapti labiau savarankiškais ir atsakingiau vertinti gaunamas pajamas. Žinoma, ne visi gali mokytis ir dirbti vienu metu, tad tokiu atveju vertėtų kruopščiai ne tik planuoti savo išlaidas, bet ir įsivertinti galimą pajamų sumažėjimo riziką.“
Panašu, kad studentams iššūkiu tampa ne tik gaunamos pajamos, bet ir turimo biudžeto valdymas. Net 80 proc. studentų teigia, jog jų sąskaita mėnesio gale gerokai ištuštėja, tuomet beveik kas ketvirtas jų finansinės pagalbos kreipiasi į tėvus. Trečdalis nurodė, kad tokią problemą sprendžia neišeidami iš namų ir nieko nepirkdami, papildomų darbų ieškotų tik dešimtadalis jaunuolių.
Apibendrinus respondentų atsakymus, matyti, kad dauguma – net du trečdaliai studentų – neturi taupymo plano bei yra nepasiruošę situacijoms, jei pritrūktų pinigų. Tik kas penktas apklaustasis pažymėjo, jog su finansiniais sunkumais niekada nesusiduria. 10 proc. ištuštėjus sąskaitai, stengiasi padirbėti papildomai, o vartojamą paskolą imtų vos vienas procentas studentų.
„Didžioji dalis jaunimo su finansais sunkiai susitvarko todėl, kad dar neturi pakankamai išlavintų finansų valdymo įgūdžių, kuriuos lavinti gali padėti šiuolaikiniai pagalbiniai įrankiai. Mes ir patys bendradarbiaudami su studentais, pristatėme mobiliąją programėlę „Studento biudžetas“, padedančią tvarkyti asmeninius finansus. Tačiau svarbu atminti, jog neužtenka tik stebėti savo išlaidų ar kartkartėm susispausti diržus. Finansai turi būti planuojami nuolatos“, – teigia L. Ligutė
Studentų apklausa internetu vyko kovo 3–20 dienomis. Joje dalyvavo 304 18–25 metų amžiaus studentai, besimokantys Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos miestuose.
Laura Ligutė
Provident Finansai
Korporatyvinių reikalų derpartamento vadovė
