Kitam vairuotojui neleidžiant persirikiuoti ar užkišus prieš nosį susinervinate, spaudžiate garso signalą, mosikuojate rankomis ir norite pamokyti jums neįtikusį vairuotoją? Kad ir kaip susierzintumėte, privalu atminti, kad agresyvus ir impulsyvus vairavimas, kaip ir vairavimas išgėrus, viena iš didžiausių grėsmių ir incidentų priežasčių keliuose.
Daugeliui vairuotojų teko atsidurti situacijoje, kai kažkas netikėtai persirikiuoja, nors jau pats planavai pradėti šį manevrą. Tuomet kyla neigiamos emocijos, susierzinimas ir visas dėmesys sutelkiamas ne į vairavimo procesą, o į piktinimąsi ir norą atsilyginti tuo pačiu.
„Naujausi tyrimai rodo, kad beveik pusė vairuotojų, susidūrusių su neatsakingu kitų vairuotojų elgesiu, patys atvirai atsako reikšdami pasipiktinimą, naudodami garso signalą, rėkdami ar kitaip keršydami. Tačiau pyktis kelyje yra ypač svarbus veiksnys kalbant apie saugą kelyje. Tai ypač didelė grėsmė saugumui, kaip ir alkoholis“, – impulsyvių vairuotojų dėmesį atkreipia Lietuvos transporto saugos administracijos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus specialistas Eimantas Alminas.
Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė sako, kad dažniausiai kelyje nedraugiškai elgiasi tokie vairuotojai, kurie pasižymi nepalankiomis kitiems žmonėms savybėmis: impulsyvumu, egocentriškumu, agresyvumu.
„Jeigu žmogus galvoja tik apie savo reikalus (svarbu – kuo greičiau suvežioti vaikus, nulėkti į parduotuvę ir pan.) ir, jo nuomone, tie reikalai skubiausi ir svarbiausi, jį gali erzinti ir kito vairuotojo lėtas ar netinkamas elgesys. Priešiškos reakcijos kelyje taip pat galima tikėtis iš žmogaus, kuris labai greitai netenka pusiausvyros, nemoka laukti, neturi kantrybės ir nekontroliuoja savęs konstruktyviai – ne pagal jį vykstantys dalykai gali išprovokuoti agresyvią reakciją kelyje“, – apie nedraugišką vairuotojų elgesį kelyje sako docentė dr. K. Žardeckaitė-Matulaitienė.
Mokslininkė pažymi, kad mūsų šalyje mandagaus vairavimo kultūros labai trūksta. Tačiau, anot pašnekovės, situacija šiek tiek keičiasi (pavyzdžiui, esant kelio susiaurėjimui dalis vairuotojų gražiai praleidžia po vieną automobilį).
„Vairuotojai, stebėdami vieni kitų elgesį, perima tam tikrą bendravimo būdą (pavyzdžiui, jei kiti vairuotojai užkiša automobilį, tai ir aš galiu). Be to, gali įsijungti mąstymas, „su manim negražiai pasielgė, tai aš irgi kitam taip padarysiu”. Empatiškumas (įsijautimas į kito žmogaus padėtį) ir bendruomeniškumas galėtų padėti formuoti draugiškesnį vairuotojų elgesį“, – sako VDU Psichologijos katedros docentė.
E. Eimantas ir K. Žardeckaitė-Matulaitienė sako, kad pyktis kelyje ir agresyvus vairavimas gali lemti ir šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei didina patekimo į eismo įvykį riziką.
Žurnalas „Keliai ir kelionės“ (angl. „Road and travel“) teigia, kad į kitų vairuotojų klaidas ar neapdairų elgesį agresyviau linkę reaguoti vyrai. Didžioji dalis agresyviai į įvykius kelyje reaguojančių vairuotojų yra jaunesni vairuotojai, patenkantys į 18–24 metų amžiaus kategoriją. Agresyvumui kelyje įtakos taip pat turi šeiminė padėtis bei tokios detalės kaip kalbėjimas telefonu, automobilyje esantys keleiviai.
„Vertinant lyčių skirtumus vairuojant, galima pastebėti, kad emocingiau į sudėtingas ar emocijas keliančias situacijas reaguoja menkiau pasitikintys savo, kaip vairuotojo, gebėjimais ar susiduriantys su visuomenės stereotipais apie vienos ar kitos lyties vairuotojus (pavyzdžiui, visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad moterys yra prastos vairuotojos, ar kad vyrams vairavimas yra vyriškumo rodiklis). Tokiu atveju abiejų lyčių vairuotojai, siekdami atitikti tuos visuomenės lūkesčius, ir demonstruoja prie vairo tas emocijas, kurios yra „būdingos“ lyčiai – t. y. moterys gali rodyti didesnį nerimą ar baimę prie vairo, o vyrai – pyktį ir agresiją“, – apie lyčių elgesio skirtumus vairuojant sako VDU Psichologijos katedros docentė dr. K. Žardeckaitė-Matulaitienė.
Pašnekovė atskleidžia, kad vairuotojo emocingumas labiau susijęs su žmogaus nervų sistema bei asmenybės ypatumais nei su vairavimo patirtimi ar lytimi. Emocingesni yra tie vairuotojai, kurie pasižymi labilia nervų sistema, silpnesniu gebėjimu tvarkytis su patiriama įtampa ar stresu, prastesne savikontrole. Kita vertus, K. Žardeckaitės-Matulaitienės teigimu, neturint pakankamos vairavimo patirties, gali kilti daugiau įtampos, nerimo, kurie gali trukdyti nepatyrusiam vairuotojui saugiai vairuoti. Tokiu atveju patiriamos neigiamos emocijos gali labiau paveikti nepatyrusio vairuotojo elgesį.
Kad sudėtingose situacijose vairuotojas neįsitemptų, anot mokslininkės, reikia ugdyti gebėjimą pažinti kylančias emocijas, nes kontroliuoti tai, ko nesuvoki, neįsisąmonini, sudėtinga. Taip pat būtina įsisąmoninti, kad vienintelis dalykas, kurį vairuotojas gali kontroliuoti, yra jo paties veiksmai ir ketinimai, o ne kitas asmuo, koks nors reiškinys ar įvykis kelyje. Trečia, svarbu pagalvoti apie savo elgesio pasekmes (t. y. įsivaizduoti, kas bus, kas nutiks, jeigu pasielgsi impulsyviai, nepagalvojęs).
„Galiausiai svarbu prisiminti auksinę taisyklę – ar norėtum, kad su tavimi taip pasielgtų, kaip ketini elgtis su kitu? Na, o iš paprastų, kasdieninių dalykų – svarbu žinoti, kas tave nuramina, kas pakelia nuotaiką, kas erzina, ir, esant tokiai būsenai (sunerimusiam, liūdnam ar piktam), arba imtis tų veiksmingų priemonių (pavyzdžiui, klausytis nuotaiką keliančios muzikos), arba nesėsti prie vairo (pavyzdžiui, esant labai supykusiam)“, – kaip sušvelninti įtampą prie vairo, pataria mokslininkė.
Irmantas Kuzas
Strateginio planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas (komunikacija)
