Yra išmintingas posakis: “Neatidėliok rytojui to, ką gali padaryti šiandien.” Tačiau vis tiek atidėliojame. Yra keletas priežasčių, kodėl mes atidėliojame darbus, net turint pakankamai laiko.
Pirmoji priežastis – darbas pernelyg sudėtingas, baisu jo imtis, nes apimtis didelė, o rezultatas – nežinomas, gal nepasiseks? Tam, kad vis tik pradėtumėt, rekomenduojama suskirstyti visą įgyvendinimo procesą keliais etapais. Tuomet, kai svarstote pradėti ar atidėti užduotį, galvokite ne apie visą darbą, o tik apie pirmą etapą, kurį reikia atlikti. Pagrindinius etapus, savo ruožtu, galima suskirstyti į lengvesnius ir/arba trumpesnius.
Pavyzdžiui, jums reikia parašyti kursinį darbą. Jūs puikiai suprantate, kad kuo anksčiau pradėsite, tuo kokybiškesnį rezultatą gausite. Pradėti rašyti darbą, įvertinant jo apimtį, labai sudėtinga ir jūs atidedat rašymą, kol iki darbo atidavimo nelieka 2 savaičių. Natūralu, kad darbo kokybė tampa ne pati geriausia, ir kiek dar nervų „sugadinta“! Todėl suskirstom darbą keliais etapais: literatūros parinkimas, 1, 2 ir t.t., skyrių rašymas, formatavimas, apipavidalinimas, pridavimas. Literatūros parinkimo etapą suskirstom į: apsilankymą bibliotekoje, žurnalų peržiūrą, knygų peržiūrą, paiešką internete ir t.t. Tai žymiai lengviau, nei imtis didžiosios užduoties „Kursinio darbo rašymas“ ir kiekvienas žingsnis priartina prie tikslo.
Skirkite laiko sudėtingų užduočių atlikimui, priklausomai nuo jų atlikimo termino ir apimties. Pavyzdžiui, po vieną valandą kasdien. Jei žinosite, kad nereikia viso savo laiko skirti šiai problemai, bus žymiai lengviau tai atlikti.
Antra priežastis, kodėl atidėliojame – užduotis nemaloni, todėl nenorime jos atlikti, nors ir būtina. Pavyzdžiui, vizitas pas dantistą, sąskaitų apmokėjimas, pokalbis su viršininku. Kuo mažiau laiko užima tokia užduotis, tuo lengviau atidėliojame. Atrodo, kad galima tai padaryti vėliau, juk laiko visada atsiras. Pasekmės liūdnos: dantį skauda nepakenčiamai, telefoną atjungia už skolas, o viršininkas „pamiršta“ išmokėti jums premiją.
Yra tam tikras momentas, kai sprendžiate – atlikti ar atidėti. Pasistenkite suvokti, kad būtent dabar jūs priimate sprendimą. Įsivaizduokite visas žiauriausias darbo neatlikimo pasekmes. Nepamirškite apie savo sąžinę, gal aplinkiniai ir nepastebės, kad neatlikote darbo, bet jūs tai žinosite ir kentėsite. Ko gero, tik šis metodas padės pradėti darbą. Jei tai nepadeda, yra du galimi variantai.
Pirmasis – jūs suprasite, kad nieko baisaus neatsitiks. Šiuo atveju jūs galite saugiai atidėti darbo vykdymą. Galbūt problema išsispręs savaime. O jei ne, išspręsite ją kitą kartą. Antrasis variantas – jūs suprantate, kad problema turi būti išspręsta, bet tingite. Tada imkitės gudrybės – tik pradėkite, bet ne tęskite įgyvendinimą. Paskambinkite gydytojui, sužinokite jo priėmimo laiką. Visai įmanoma, kad iš karto užsiregistruosite, o tada jau turėsite eiti. Paimkite sąskaitas, patikrinkite ir pasidėkite į rankinę. Jei netyčia eisite pro mokėjimo centrą, liks tik užsukti ir apmokėti, nes jūs jau turite sąskaitas. Galite taip pat pasižadėti atlygį už darbo atlikimą. Kadangi jūs atlikote darbą – įveikėte save. Juk gaunate atlyginimą darbe, kodėl savęs nepalepinti ir už nemalonios užduoties atlikimą?
Būna ir taip, kad apima tingumas ir nėra jėgų pradėti. Dažnai tingime atlikti monotonišką, nuobodų darbą. Ypač namų ruošos darbus – valymą, skalbimą, remontą. Vienas iš sprendimo būdų – nelaukti, kol susikaups skalbinių krūva, o skalbti iškarto sutepus drabužį arba kas keletą dienų po nedidelį pluoštą. Jūs stipriai nepavargsite ir pradėti skalbimą bus lengviau. Galite išbandyti ir kitą būdą: purvinus skalbinius kraukite ne vonios kambaryje, o kambario viduryje. Po kurio laiko jums atsibos žiūrėti į netvarką ir pagaliau išskalbsite juos. Jeigu sunku pradėti remontą, atplėškite tapetų gabalą pačioje matomiausioje vietoje. Jei jums tai nekels nepatogumo, svečiai būtinai pastebės, o jums bus gėda, taigi pagaliau pasidarysite remontą.
Klaipėdos.info
