Mokslininkai puikiai pažįsta uolienų planetas – vienoje iš tokių gyvename ir mes. Taip pat tokius dujinius milžinus, kaip 
Saturnas, bei ledinius dangaus kūnus, kaip anksčiau planeta laikytas Plutonas. O kaip atrodytų vandens garų pasaulis? Būtent tokia yra planeta GJ 1214b, atstovaujanti naują egzoplanetų, arba kitaip – anapus Saulės sistemos esančių planetų – klasę, rašo nydailynews.com.
Astronomų komanda planetą GJ 1214b tyrė Hablo kosminiu teleskopu. Tyrimai patvirtino, kad šią egzoplanetą, besisukančią aplink žvaigždę – raudonąją nykštukę, nutolusią nuo mūsų per 40 šviesmečių, daugiausiai sudaro didelis karštas vandens masyvas, padengtas storos garų atmosferos.
„GJ 1214b nepanaši nei į vieną mums žinomą planetą, – sako vienas iš komandos narių, Harvardo-Smitsono astrofizikos centro astronomas Zachory Berta. – Didžiulę jos masės dalį sudaro vanduo“.
Šios planetos skersmuo yra 2,7 karto didesnis už Žemės, o svoris – 7 kartus. Bet didžiąją šio svorio dalį sudaro ne uolienos, o vanduo.
Mokslininkus intriguoja GJ 1214b susiformavimo istorija. Vanduo joje anksčiau galėjo būti ledo pavidalo, bet vėliau, planetos orbitai pasislinkus arčiau žvaigždės, temperatūra joje tapo panašesnė į Žemės. Šiuo metu šios Superžemės paviršiuje temperatūra yra apie 450 laipsnių.
Astronomai nemano, kad šioje planetoje, nors joje ir yra daug vandens, egzistuoja gyvybė, bent jau tokių pavidalų, kokius mes žinome.
Tačiau planetoje gali vykti gamtos reiškinių, kurie gali būtų įdomūs ir Žemės gyventojams.
„Aukšta temperatūra ir didelis slėgis gali suformuoti tokias egzotiškas medžiagas, kaip karštas ledas ar ypatingai skystas vanduo – medžiagas, visiškai svetimas mūsų kasdienei patirčiai“, – sako Z. Berta.
Planeta buvo atrasta teleskopais 2009 m. Astronomai greitai nustatė, kad joje gali būti nemažai vandens, tik nelabai įsivaizdavo jo kiekio. Harvardo-Smitsono astrofizikos centro komanda atliko tolesnius tyrimus, naudodamiesi Hablo teleskopu, ieškodami užuominų apie dujų mišinio, sudarančio planetos atmosferą, sudėtį. Išvadas jie darė pagal tai, kaip planetos atmosfera praleidžia didelės žvaigždės, aplink kurią ji sukasi, šviesą.
„Naudojome Hablo teleskopą, matuodami šio pasaulio saulėlydžio infraraudoną spalvą, – sako Z. Berta. – Teleskopo matavimų rezultatai buvo aiškiai garų atmosferos naudai“.
Vandens pasaulis, esantis Gyvatnešio žvaigždyne, yra palyginti arti Žemės, todėl nesunku jį tirti. Naujas kosminis teleskopas, kurį planuojama pradėti naudoti 2018 m., atskleis daugiau paslapčių.
lrytas.lt
Jurbarko.info
