13.7 C
Jurbarkas
Ketvirtadienis, 2 gegužės, 2024

Išeitis Lietuvai iš „dyzeliukų“ sąvartyno – tapti padėvėtų elektromobilių šalimi

Ar jau skaitėte?

Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje su automobiliais susiję mokesčiai yra nedideli, nėra jokio skatinimo žaliajam transportui ir nėra jokio draudimo taršiems automobiliams, todėl lietuviams neapsimoka pirkti mažiau taršių ar ekologiškų automobilių – taip šiandien kalbėta Seime vykusioje diskusijoje apie žaliąjį transportą. Diskusijos temą iniciavo Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas.

- Reklama -

„Kalbant apie darnų judrumą, viešasis sektorius turėtų eiti priekyje. Keista skaityti pranešimus iš Lietuvos savivaldybių: „Nusipirkom naujų autobusų“. Pasižiūri – dyzeliniai, naudoti. Taigi, kuo greičiau turime pereiti prie žaliųjų pirkimų“, – kalbėjo konferenciją moderavęs Seimo narys, Energetikos komisijos pirmininkas V. Poderys.

„Švarus mobilumas be konkretaus skatinimo Lietuvoje neišplis. Saugus, pigus ir tausojantis – tokį transportą mato ateities vartotojai. Deja, lietuviams labiausiai rūpi antras žodis šioje trijulėje – „pigus“. Lietuva yra automobilių kraštas todėl, kad asmeninis automobilis iš esmės nėra didelė prabanga šeimai. Europoje esame savotiški išsišokėliai, nes neturime mokesčio automobiliui. Taip, mes mokame kuro akcizą, bet tai nėra pasiteisinimas, to nepakanka. Akcizas neveikia kaip priemonė švariam mobilumui skatinti“, – sakė Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso Tarybos narys Kęstutis Kupšys.

Anot jo, kalbos apie automobilių mokestį dažniausiai kyla kaip biudžeto „skylių užkaišiojimo“ priemonė. Gyventojams tai nuskamba kaip pavojaus signalas, kaip bausmė, kurios reikia vengti. Tuo tarpu toks mokestis reikalingas, kad atnaujintume Lietuvos automobilių parką.

„Šiais metais, nuo sausio mėnesio, jau įregistruota 140 tūkstančių naudotų automobilių. Dar 200 tūkstančių automobilių – perpirkta. Naujų automobilių šiemet tikimasi parduoti 20-30 tūkst. Skaičiai iškalbingai rodo, kad esame Europos automobilių sąvartynas“, – kalbėjo Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Vitoldas Milius.

Jo teigimu, Lietuvos automobilių parko amžiaus vidurkis – 15 metų. Naujai įvežamų automobilių – 11 metų. „Vienuolika metų. Tai vis tiek labai senas automobilis. Kodėl susivežame tokias senienas pas save? Todėl, kad tai yra pigu. Lietuviai praktiški, jiems svarbu kaina. Bet Europoje niekas pigiai nieko neduoda. Tad susivežame tokius automobilius, kurie yra sugedę, sudaužyti, ne tik seni, bet ir prastos kokybės. Kai nėra skatinimo sistemos, Lietuvoje visi važinėja taip, kaip išeina“, – pridūrė V. Milius.

- Reklama -

„Skaičiai rodo, kad esame dyzelio tauta. Būtent vartotojų pasirinkimas lemia, kiek kuro naudos jų automobilis. Visgi, kartais senas kompaktiškas automobilis gali būti mažiau taršus, negu didžiulis visureigis. Renkamės didelius, universalius automobilius, su kuriais kelis kartus per metus galėtume nuvažiuoti į mišką ar iškylą su šeima. Tai reiškia, kad kasdien važiuojame pustuštėse sunkiose metalo dėžėse, ir tam perkame kur kas daugiau degalų nei galėtume“, – kalbėjo Aplinkos ministro patarėja Gintarė Krušnienė.

Anot jos, judame vėžlio žingsniu, gerindami taršos padėtį savo šalyje ir norėdami išpildyti Europos Sąjungos užduotus iššūkius. Šiuo metu Lietuvoje išmetama 180 g/km CO2 lengvojo transporto srityje, turime iššūkį 2030 m. šį lygį stipriai sumažinti. Jei to nepasieksime, Lietuva turės pirkti iš kitų šalių taršos kvotas, o tai biudžetui kasmet kainuos po kelis šimtus milijonų eurų.

„Pokyčiams reikia didesnių ambicijų. Visuomenės palaikymas – pats svarbiausias: jei palaikys gyventojai, lengviau bus priimti į pokyčius orientuotus sprendimus. Reiktų skatinti gyventojus patraukliomis iniciatyvomis – leisti išbandyti elektromobilius, jei patiks, naudos, pirks. Be to, populiarėja kitų judumo priemonių pasirinkimas. Pavyzdžiui, gal jau greit suprasime, kad dviratis nerodo socialinio statuso, o yra puiki alternatyva individualiam automobiliui“, – kalbėjo susisiekimo ministerijos atstovas Jonas Damidavičius.

Netaršus transportas laikomas brangiu, neatsiperkančiu. Tačiau ar tai tiesa? „Kaštų lygmeniu, Lietuvoje vis dar pigiausi dyzeliniai ar benzininiai automobiliai. Būtent tai neskatina įsigyti elektromobilių. Jiems sunku konkuruoti kaina. Jei ilgainiui mažės baterijų gamybos kaštai, situacija pasikeis. Turėtumėte skatinti įsigyti automobilius, naudoti paramą (pvz., Slovėnijoje įsigyjant elektromobilį, kompensuojama 7500 eurų suma) kaip vieną iš svertų. Jei galite sumažinti keliavimo kaštus, žmonės tai įvertins“, – Lietuvai patarimus dalijo studiją pristatęs Didžiosios Britanijos konsultacijų bendrovės „Element Energy“ direktorius Alex Stewart.

- Reklama -

Kalbėdamas apie pasiūlymus, kurie galėtų būti įvesti Lietuvoje, vartotojų atstovas Kęstutis Kupšys ragino kuo skubiau, pasinaudojant slovėnų patirtimi, įvesti vienkartinį registracijos mokestį. Be to, turėtų būti įvestos ir lengvatos netaršiems automobiliams. Trečia – kelių mokestis, priklausantis nuo CO2 emisijų.

„Turime kitą problemą – perėjimo prie suskystintų dujų grėsmę, jei itin stipriai nubausime „dyzelius“. Reikia didinti ir suskystintų naftos dujų akcizą, kad neatsitiktų taip, jog nuo vienos taršios transporto priemonės bus pereinama prie kitos – nuo dyzelio prie dujų“, – sakė K. Kupšys.

„Kaip pasiekti taršos mažinimo tikslus, kuriuos turime? Tai iššūkiai, kurie nėra vienos ministerijos, o visos valstybės, visos visuomenės. Net 90 proc. visų kelionių atliekame automobiliu. Turime rinktis skirtingas judumo priemones. Visuomenė turi būti labiau įtraukta į taršos stebėjimą ir galimus sprendimus“, – sakė Aplinkos ministro patarėja Gintarė Krušnienė.

Į auditorijos klausimą, ar Lietuvos išsigelbėjimu galėtų būti antrinės elektromobilių rinkos atėjimas į Lietuvą, Vitoldas Milius atsakė, kad tokiu atveju turėsime kitą problemą – kaip juos utilizuoti.

„Geriausia, kad Lietuva judėtų kuo mažiau beviltiško, seno, sulaužyto transporto kryptimi. Štai Estija uždarė vartus senienų vežimui ir į ją patenka mažesni kiekiai taršių automobilių. Jie perka daug daugiau naujų automobilių – elektromobilių, švariausių dyzelių, kurie yra daugybę kartų geriau negu dabartiniai mūsų dyzeliai, neatitinkantys jokio „Euro“ standarto. Estija tai atliko per mokesčių sureguliavimą – ėmė tikrinti automobilių įsigijimo sandorio sumas. Dingo paskata automobilių prekiautojams slėpti mokesčius. Kita vertus, gal galime būti panaudotų elektromobilių susiurbimo šalimi?“ – svarstė V. Milius.

„Lietuvoje esame ne kokioje padėtyje su darniu judumu. Visi sutariame, kad tokio judumo diegimas, ilguoju laikotarpiui susumavus kaštus, nėra toks brangus, kaip būtų išlaikant dabartinę situaciją. Visuomenė pati negali greit keistis, greitiems pokyčiams reikia valstybės įsikišimo. Dedu viltis į šių metų gale pasirodysiantį Energetikos ir klimato kaitos planą, kuriame bus integruoti visų ministerijų ir kitų institucijų pasiūlymai galimiems sprendimams“, – apibendrindamas sakė diskusijos moderatorius Seimo narys V. Poderys.

Kęstutis Kupšys
Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas
Tarybos narys

- Reklama -

Reabilitacija po traumos ar operacijos – ką reikia žinoti?

Po traumos ar pooperacinė reabilitacija yra esminis ortopedinio gydymo proceso elementas. Nepriklausomai nuo to, ar susilaužėte ranką, plyšote raiščius, patyrėte peties traumą, ar buvo atlikta klubo sąnario keitimo operacija, reabilitacija yra būtina norint pasiekti...

Kam reikalingas sraigtinis kompresorius?

Sraigtinis kompresorius, taip pat žinomas kaip oro kompresorius, yra dujų kompresoriaus tipas, kuriame naudojamas sukamasis teigiamo poslinkio mechanizmas. Šie kompresoriai yra įprasti pramonėje, kur reikia didesnio suslėgtų dujų kiekio. Sraigtiniai kompresoriai naudojami įvairiose pramonės šakose,...

Reabilitacijos svarba atsistatant po kaulų lūžių

Kaulų lūžiai gali turėti didelės įtakos asmens gebėjimui atlikti kasdienę veiklą, ypač tą, kuriai reikia judėjimo ir fizinio krūvio. Reabilitacija atlieka lemiamą vaidmenį atkuriant judesių diapazoną ir funkcionalumą po lūžio. Puslapyje https://alfasteps.com/paslaugos/reabilitacija/ rasite reabilitacijos...

Chirurgas įspėja apie plačiai pasaulyje paplitusią ligą: net 80 proc. atvejų paveldima genetiškai

Venų ligos – vienos plačiausiai paplitusių ligų pasaulyje. Kas ketvirta pasaulio moteris ir kas šeštas vyras turi veninį kraujotakos nepakankamumą. Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ kraujagyslių chirurgo Narimanto Markevičiaus, svarbu laiku atpažinti sveikatos sutrikimus...

Atsirado blusų? Patarimai, ką daryti

Šiltas ruduo padidino blusų aktyvumą, kenkėjų kontrolės ekspertai jų aptinka ne tik rūsiuose, namuose, kur laikomi gyvūnai, bet ir vaikų darželiuose, gamybinėse patalpose bei viešuosiuose tualetuose. Ką daryti, jei patalpose pastebėtos blusos? „Blusos gali tapti...

Imuninė sistema: reaguoti ir nereaguoti

Prasidėjo ruduo, artėja žiema. Imame sukti galvą, kaip galėtume išvengti daugybės ligų ir išgirstame skambų patarimą: stiprink imunitetą. Visgi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė, imunologė dr. Aurelija Žvirblienė nesižavi imuniteto stiprinimo...

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė....

Kiek laiko automobilį verta drausti kasko?

Rugpjūčio mėnesį net kelissyk siautusi stichija negailėjo nei pastatų, nei automobilių. Pastarųjų savininkams audrų padaryta žala sudarė kone pusę visų registruotų žalų. Tačiau į draudimo išmokas pretenduoja tik tie, kurie apsidraudė automobilius kasko draudimu....

Pasinerkite į žinių kultūrą su norvegų kalbos kursais

Norvegų kalbos mokymasis gali būti vartai į ryšį su Norvegijos žmonėmis. Lankydami norvegų kalbos kursus asmenys gali išmokti kalbos ir geriau bendrauti su vietiniais, o tai gali padėti giliau suprasti Norvegijos kultūrą ir papročius....

Klasikiniai šviestuvai kaip stiliaus akcentas

Šiuolaikinė klasika arba modernus klasikinis stilius, viena vertus, reiškia klasikinį interjerą, formas ir motyvus. Kita vertus, jis remiasi šiuolaikinių medžiagų šviežumu, technologine pažanga ir minimalizmo griežtumu, kad sukurtų patogią, jaukią ir šiuolaikišką erdvę, kurioje...

Virtuvės komplektai kokybiškam ir patogiam gyvenimo būdui

Nesvarbu, ar rengiate vakarėlį, ruošiate vakarienę darbo dienomis, ar tiesiog padedate vaikams atlikti namų darbus, šeimos gyvenimas sukasi aplink virtuvę. Šiandienos virtuvės dizainas paprastai yra atviro plano arba bent jau sujungtas su likusiais namo...

Plaukų slinkimo problemoms spręsti – ne „stebuklingi“ šampūnai

Įprastai žmogus per dieną praranda 40-150 plaukų, bet šis skaičius gali stipriai padidėti dėl netinkamos jų priežiūros ar bendros žmogaus organizmo būklės pablogėjimo. Į holistinio požiūrio „AUM Wellness Clinic“ grožio pusryčius, susirinkęs gausus būrys...

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas)

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas) Traškūs išorėje ir minkšti viduje – avinžirnių falafeliai užkariauja ne tik veganų virtuves: tradicinis Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros šalių patiekalas puikiai pritaikomas...

„Paysera“ Europos klientams pristato šaltibarščių spalvos mokėjimo kortelę

Lietuviška finansinių technologijų įmonė „Paysera“ pristatė šviesiai rožinę, arba tiksliau sakant, lietuviškų šaltibarščių spalvos „Visa“ mokėjimo kortelę. Tai yra trečioji naujo dizaino mokėjimo kortelė nuo praėjusių metų pavasario, kai įmonė pristatė naują logotipą ir...