Nuo 2012 m. kovo 1 d. dyzelinių variklių dūmingumas techninėje apžiūroje (TA) bus tikrinamas taikant naują procedūrą, suderintą su ES teisės aktų reikalavimais.
Jais siekiama suderinti ES valstybėse narėse TA metu taikomus reikalavimus ir kontrolės atlikimo būdus, užtikrinant, kad transporto priemonių išmetamųjų dujų kiekis būtų kuo mažesnis per visą jų naudojimo laiką. Tuo pačiu garantuojant, kad transporto priemonės, kurios yra didžiausios teršėjos, nebūtų naudojamos, kol nebus tinkamai sutvarkytos.
Lietuvoje registruoti dyzeliniai automobiliai, sudarantys 48 proc. viso šalies transporto priemonių parko, pagal pirmosios registracijos datą turės atitikti savo „amžiaus grupei“ taikomus variklio dūmingumo reikalavimus. Reikalavimai dėl dūmingumo, kaip ir iki šiol, nebus taikomi tik motorinėms transporto priemonėms, pirmą kartą įregistruotoms iki 1980 m. sausio 1d.
Žemiausi reikalavimai nustatyti transporto priemonėms, pirmą kartą įregistruotoms nuo 1980 m. sausio 1-osios iki 2008 m. birželio 30 d. Priklausomai nuo to, variklis be turbopripūtimo ar su turbopripūtimu – jų maksimalios (ribinės) absorbcijos koeficiento reikšmės atitinkamai neturės viršyti 2,5 ir 3,0 m-1.
Beveik pusantro karto griežtesnės maksimalios (ribinės) absorbcijos koeficiento reikšmės, siekiančios 1,5 m-1, reikalavimai nustatyti transporto priemonėms, įregistruotoms nuo 2008 m. liepos 1-osios iki 2011 m. gruodžio 31-osios.
Automobiliams, įregistruotiesiems nuo 2012 m. sausio 1 d., taikomi griežčiausi reikalavimai. Jais nustatoma, kad maksimali (ribinė) išmatuota absorbcijos koeficiento reikšmė neturi būti didesnė už nustatytą transporto priemonės tipo patvirtinimo metu. Kitaip sakant, neturi viršyti gamintojo deklaruotos maksimalios (ribinės) absorbcijos koeficiento reikšmės.
Esminių pokyčių, galinčių nemaloniai nuteikti transporto priemonių savininkus, esama ir pačioje kontrolės atlikimo procedūroje. Tikrinimo metu bus privalu akceleruoti iki sūkių ribotuvo suveikimo, t.y. iki maksimalių sūkių, kuriuos gali pasiekti variklis. Akceleravimo trukmė apibrėžta taip pat griežtai – patikros metu akceleratoriaus pedalas turės būti nuspaudžiamas iki galo greičiau nei per 1 sek. Taip siekiama sukurti sąlygas, kurioms esant dyzelinio variklio įpurškimo siurblys veiktų didžiausiu našumu. Naujoji dyzelinių variklių dūmingumo tikrinimo procedūra suderinta su gamintojų reikalavimais ir atitinka jų rekomendacijas bei nuorodas dūmingumo matavimui.
„Dyzelinių variklių dūmingumo matavimo procedūros pokyčius vadinti naujove tiktų tik pas mus. ES valstybėse senbūvėse toks tikrinimo metodas taikomas ganėtinai seniai. Net ir kaimyninėje Latvijoje ši procedūra naudojama jau 12 metų“, – teigia asociacijos „Transeksta“ prezidentas Antanas Dadurka.
Pradėjus taikyti naują dūmingumo matavimo metodą, atvykusiems į TA transporto priemonių valdytojams gali kilti psichologinio pobūdžio problemų. Pirmiausia, kad dyzelinis variklis per trumpą laiką bus akceleruojamas iki aukščiausios variklio sūkių ribotuvo padalos. Tai natūraliai sukels daugiau triukšmo, padidės agregato vibracija.
„Tokia tikrinimo technologija leidžia susidaryti pilnesnį vaizdą apie bendrą variklio techninę būklę ir nuspręsti ar tikrinamas automobilis nebus pernelyg didelis aplinkos teršėjas. Iš automobilių vairuotojų dažnokai girdimas teiginys , kad įprastai važinėjant dyzelinis variklis niekada nepasiekia aukščiausios sūkių ribos. Jis nesuteikia pagrindo nukrypti nuo nustatytos patikros technologijos, nes kontrolės esmė – dūmingumo kontrolė, kai įpurškimo siurblys veikia didžiausiu pajėgumu “, – sako bendrovės „Transporto studijos“ ekspertas Ramūnas Vėlavičius.
Anot jo, galima prognozuoti, kad pradėjus taikyti naują dyzelinių variklių dūmingumo matavimą procedūrą TA techninių reikalavimų netenkins daugiau transporto priemonių, ypač tos, kurios nebuvo tinkamai prižiūrimos.
Besirengiantiems vykti į TA transporto priemonių valdytojams pirmiausia rekomenduojama patiems pasitikrinti, ar nėra užterštas oro filtras. Net gamintojo numatytas intervalas, kuris gali būti ganėtinai didelis, tarkim, 60 tūkst. km rida neužtikrina, kad filtras nėra pernelyg užterštas. Mat transporto priemonės naudojamos labai skirtingomis eksploatavimo sąlygomis. Pavyzdžiui, nuolatos važinėjant gruntiniais keliais, o kartais ir miesto, kur keliai nėra reguliariai valomi, gatvėmis, filtras gali užsiteršti kur kas greičiau nei tai numatė transporto priemonės gamintojas. Todėl jis turi būti keičiamas atsižvelgiant į užterštumą, nepriklausomai, kiek transporto priemonė nuvažiavo po oro filtro keitimo.
Atsižvelgiant į patikros technologijos pasikeitimus griežtesni reikalavimai bus keliami ir bendrai variklio techninei būklei. Atsakomybė už ją TA metu teks pačiam transporto priemonės valdytojui. Pastarasis įpareigotas užtikrinti, kad transporto priemonės techninė būklė ir atskirų agregatų bei sistemų veikimas būtų priimtini TA atlikimui taikant nustatytus patikros metodus, t.y.: transporto priemonės valdytojas turi užtikrinti, kad būtų tinkamai sureguliuotas ir tinkamai prižiūrėtas (pvz.: pakeičiant krumpliuotą pavaros diržą ir (ar) įtempiklį) variklio paskirstymo mechanizmas, kad būtų savalaikiai pakeisti eksploataciniais skysčiai (aušinimo skystis, alyva), kad eksploatacinių skysčių lygis atitiktų nustatytąjį, kad dirbant varikliui nebūtų girdimi normaliam variklio darbui nebūdingi triukšmai ar jaučiamos vibracijos.
„Įsigaliojus naujiems reikalavimams, į variklio „patobulinimus“, pvz.: oro tiekimo ir aušinimo sistemų konstrukcijų bei įvairius kitų elementų pakeitimus – bus žiūrima griežčiau. Tai didina variklio gedimo, galinčio pasireikšti patikros metu, riziką, be to, mažina paties matavimo patikimumą“, – teigia R.Vėlavičius.
Yra numatyta ir variklio bendrosios techninės būklės įvertinimo procedūra. Pagal ją pirmiausia turėtų būti atliekama vizuali neveikiančio variklio ir jo skyriaus apžiūra, patikrinamas alyvos bei aušinimo skysčio lygis, išsiplėtimo bakelio ir jo dangtelio būklė, patikrinami identifikaciniai žymenys. Nenustačius trūkumų, bus atlieka veikiančio variklio vizuali apžiūra pastarajam dirbant tuščiosios eigos minimaliais sūkiais ir padidintais tuščiosios eigos sūkiais.
Apžiūrą atliekančiam kontrolieriui stovint šalia automobilio, vairuotojo bus paprašyta nuspausti akceleratoriaus pedalą iki galo arba bent jau iki sūkių, artimų maksimaliems ribotuvo ribojamiems alkūninio veleno sūkiams. Jei tokio patikrinimo metu bus nustatyti trūkumai, dūmingumo patikra neturėtų būti atliekama, kol pastarieji nebus pašalinti.
Dyzelinių automobilių vairuotojų dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad ne vien techniniai trūkumai ar nepakankama automobilio priežiūra gali pakišti koją atliekant dūmingumo patikrą TA metu. Pernelyg aukštas, reikalavimų neatitinkančias variklio dūmingumo reikšmes gali nulemti ir ilgalaikis važinėjimas trumpais atstumais (pvz.: kai automobilis daugiausia naudojamas mieste) ir (ar) važinėjimas mažais sūkiais.
Tokia rizika ypač reali esant šaltesniam orui, kai automobiliai šildomi varikliui dirbant tuščiąja eiga. Taip užteršiamos ne tik variklio degimo kameros, bet ir visa išmetimo sistema. Siekiant sumažinti tokių problemų tikimybę, prieš pateikiant transporto priemonę TA, būtų tikslinga nuvažiuoti ilgesnį atstumą varikliui dirbant optimaliomis sąlygomis (kai variklis yra įšilęs iki normalios darbinės temperatūros) aukštesniais – apie 3 tūkst. aps./min. sūkiais, tokiu būdu išmetimo sistema savaime apsivalytų.
Prieš pat TA procedūrą pravartu ir pačiam valdytojui papildomai „prapūsti“ išmetimo sistemą. Tai atliekama keletą kartų akceleruojant iki aukščiausios variklio sūkių ribos.
„Jeigu akceleravus pirmą kartą bus išmestas ganėtinai „sodrus“ debesis, o atliekant pakartotinius bandymus dūmai blės, galima spręsti, kad išmetimo sistema valosi. Tačiau TA atlikimui numatytas ribotas akceleracijų skaičius, todėl išmetimo sistemą tikslinga pravalyti dar iki pristatant automobilį techninei apžiūrai, nes priešingu atveju į TA dėl užterštos išmetimo sistemos gali tekti atvykti pakartotinai. Prieš TA su dyzeliniu automobiliu būtų tikslinga nuvažiuoti ilgesnį atstumą arba laukiant eilėje variklį pašildyti padidintais 2000 – 3000 min-1 sūkiais , kad TA teikiamo automobilio variklis būtų pasiekęs įprastinę darbinę temperatūrą.
Dūmingumo matavimus numatoma atlikti tik varikliui pasiekus darbinę temperatūrą, kitu atveju teks gaišti, laukiant, kol variklis tinkamai įšils dirbdamas tuščiąja eiga“, – pataria R.Vėlavičius.
Dyzelinių automobilių išmetamųjų dujų dūmingumo patikros pasikeitimai ženkliai išplečia pačią patikros procedūrą. Įsigaliojus pasikeitimams pailgės vidutinės laiko sąnaudos, reikalingos pasiruošimui patikrai ir pačiai patikrai. TA įmonės turės išplėsti (modernizuoti) turimą techninę bazę, atlikti pakeitimus programinėje įrangoje. Atsižvelgiant į TA kaštų padidėjimą atliekant dyzelinių automobilių dūmingumo patikrą maksimalių kainų su PVM už techninės apžiūros atlikimą sąrašas buvo papildytas nauju punktu. Juo nustatyta kaina – 12 Lt, už papildomą procedūrą atliekant transporto priemonių dyzeliu varomų variklių išmetamųjų dujų dūmingumo patikrą.
Transeksta.lt
Jurbarko.info
