Užsisekime saugos diržus
Turbūt ne visi žino, kad pirmasis automobilis, turėjęs saugos diržą, buvo „Volvo PV544″. Saugos diržas buvo ir liko tritaškis. Skirtumas tik tas,…
Turbūt ne visi žino, kad pirmasis automobilis, turėjęs saugos diržą, buvo „Volvo PV544″.
Saugos diržas buvo ir liko tritaškis. Skirtumas tik tas, kad šiuolaikiniai diržai turi įtempiklius, o XX amžiaus vairuotojai diržo įtempimą turėjo reguliuoti savarankiškai. Tiesa, ir seno tipo saugos diržai puikiai atliko savo funkciją. Automobilizmo istorija siekia apie 120 metų, tačiau maždaug pusę šio laiko žmonės važinėjo be tinkamos apsaugos. Statistika teigia, kad per pusmetį diržai išgelbėjo apie milijoną gyvybių. Gali būti, kad šiandien pasaulyje gyventų dar daugiau žmonių, jei saugos diržai būtų buvę išrasti anksčiau.
Pirmi buvo lėktuvai

Saugos diržus sugalvojo „Volvo” inžinierius Nilsas Bolinas. Jis kurį laiką dirbo aviacijoje – kūrė katapultavimosi sistemas, o vėliau atėjo į automobilių pramonę. Iš ankstesnio darbo Bolinas puikiai žinojo, kokiu greičiu susidūrimo atveju žmogus išlekia iš kėdės, ir suprato, kad būtina sugalvoti būdą, kaip jį ten išlaikyti.
Išradėjas praleido ne vieną bemiegę naktį, atliko daugybę eksperimentų ir sukūrė ne vieną bandomąjį modelį. Bolinas turėjo aiškų tikslą – sukurti saugos diržą, kuris smūgio jėgą priims virš klubų ir krūtinės ląstos, nes tai – tvirčiausios žmogaus kūno vietos. Diržas turėjo būti paprastai naudojamas ir lengvai reguliuojamas. Prireikė daug laiko, kol pagaliau pasaulį pamatė tritaškis saugos diržas.
1949 m. automobiliai „Volvo PV544″ ir „Volvo Amazon” gavo pirmuosius saugos diržus. Nilso Bolino išradimas buvo užpatentuotas atviru patentu, kad kiekvienas automobilių gamintojas galėtų savo produkcijoje šiuos diržus montuoti nemokamai.
Iš pradžių ši naujovė, kaip ir daugelis kitų, buvo sutikta skeptiškai. Automobilių vairuotojams diržai nepatiko, nes, esą, varžė jų laisvę. Išradėjas tikėjo, kad laikui bėgant visuomenė jo išradimą priims. Prabėgo tik keletas metų ir tiek vairuotojai, tiek keleiviai įvertino saugos diržų teikiamą naudą ir jų garantuojamą saugumą.
Istorija nesibaigė
1963 m. „Volvo” pradėjo montuoti saugos diržus į eksportuojamus automobilius. JAV ir kai kurių Europos šalių rinkose pasirodė saugesni automobiliai. Tai leido gerokai sumažinti žuvusiųjų ar sužeistųjų eismo įvykiuose skaičių.
„Volvo” specialistai, norėdami dar labiau pagrįsti savo bendradarbio išradimo naudą, atliko 30 000 eismo įvykių analizę ir JAV saugaus eismo problemų konferencijoje pateikė gautus duomenis. Paaiškėjo, kad naudojant tritaškius saugos diržus pavojus eismo įvykių metu patirti traumą sumažėjo 50-60 proc.
Inžinieriai iškėlė naują uždavinį – išsaugoti dar daugiau žmonių gyvybių, tad nuo 1967 m. visuose automobiliuose saugos diržai buvo pradėti montuoti ne tik priekyje, bet ir užpakalyje. Tai tapo standartinės sąrangos dalimi.
Šiandien jau negalime įsivaizduoti automobilio be saugos diržų. Atrodytų, viskas paprasta – yra diržas, sėdi ir prisisegi. Paprastas diržas, avarijos atveju, sulaiko kūną reikiamoje padėtyje ir taip išgelbsti žmogaus gyvybę.
Tragiškos 0,2 sekundės
Ką susidūrimo momentu patiria žmogus labai vaizdžiai ir aiškiai aprašė prancūzų saugos ekspertas Kristianas Žerondo:
„Prabėgus 0,026 s po smūgio įsispaudžia bamperis. Jėga, trisdešimt kartų viršijanti automobilio svorį, sulaiko jo judėjimą priekinių sėdynių linijoje, o keleiviai, jei jie neprisisegę saugos diržais, toliau juda automobilio salone 80 km/val. greičiu.
Po 0,039 s vairuotojas kartu su sėdyne pajuda į priekį 15 centimetrų.
Prabėgus 0,044 s jis krūtinės ląsta trenkiasi į vairą. Po 0,05 s greitis sumažėja tiek, kad automobilį ir visus jo keleivius pradeda veikti 80 kartų jų svorį viršijanti jėga.
Po 0,068 s vairuotojas 9 tonų jėga trenkiasi į prietaisų skydelį.
Prabėgus 0,092 s vairuotojas ir šalia jo sėdintis keleivis trenkiasi galvomis į priekinį stiklą ir patiria mirtinas traumas.
Po 0,1 sekundės ant vairo pakibęs vairuotojas bloškimas atgal, bet jis jau negyvas.
Prabėgus 0,11 sekundės, automobilis pamažu atvažiuoja atgal.
Po 0,113 sekundės už vairuotojo sėdintis keleivis, jei ir jis neprisisegęs, atsiranda su vairuotoju vienoje linijoje ir smogią į jį dar kartą. Po šio smūgio jis taip pat patiria mirtinų traumų.
Prabėgus 0,15 sekundės automobilyje įsivyrauja tyla, kurią trikdo tik krentančių stiklų keliamas garsas. Susidūrimo vietą apgaubia dulkės. Viskas įvyksta greičiau negu per dvi dešimtąsias sekundės dalis.”
Gal prisisekime?
Situacija nušviesta labai vaizdžiai. Baisiausia tai, kad dalis vairuotojų, net ir žinodami šią informaciją, vis tiek nesisega saugos diržų. Bauda už nusižengimą nelabai gąsdina. Paradoksalu, tačiau savo gyvybę žmonės įvertina dar pigiau, kai nusprendžia su juos sustabdžiusiu pareigūnu „susitarti”.
Tokiems reiktų prisiminti kai kuriuos dalykus. Statistika rodo, kad susidūrimo atveju apvirtusiame automobilyje diržu prisisegusio vairuotojo tikimybė išgyventi padidėja 5 kartus, patyrus smūgį iš priekio – 2,3 karto, o gavus smūgį į šoną – 1,8 karto.
Nuo sausio 30 d. iki vasario 5 d., policijos pareigūnai siekdami mažinti eismo įvykių skaičių ir ugdyti eismo dalyvių sąmoningumą, vykdė policinę priemonę, kurios metu kontroliavo automobilių vairuotojų ir keleivių saugos diržų naudojimą, vaikų vežimo automobiliuose tvarkos taisyklių laikymąsi, bei kaip pėstieji tamsiu paros metu segi šviesą atspindintį elementą.
Šios policinės priemonės metu Tauragės aps. VPK Jurbarko r. PK pareigūnai 6 asmenims, vairavusiems transporto priemones, neužsisegusiems saugos diržų surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus, bei nubaudė 2 pėsčiuosius, iš kurių 1 nesegėjo šviesą atspindinčio atšvaito, kitas ėjo degant raudonam šviesoforo signalui.
Galime pasidžiaugti, kad nebuvo nustatyta transporto priemonių vairuotojų, kurie vairavo transporto priemones netinkamai vežant mažuosius keleivius įsodintus specialiosiose kėdutėse.
Visiems vairuotojams ir pėstiesiems primename, kad išvengtumėte nelaimių turite saugoti patys save bei savo artimuosius.
Gero kelio ir neignoruokite saugos diržų.
Parengta pagal užsienio spaudą ir Tauragės aps. VPK Jurbarko r. PK
Jurbarko.info