Niujorke, Tokijuje ir kituose didmiesčiuose populiarėja bandymai priartinti šiuolaikinį žmogų prie gamtos – pavyzdžiui, įtemptą darbo dieną biure mėgaujantis šviežia mėtų arbata arba po darbo įsimetant ką tik pasiskintų bazilikų vakarienės pagardui. Tai – vertikalioji žemdirbystė, kai žalumynais, uogomis ar kitais augalais apželdinami pastatai dideliuose miestuose. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos specialistai tikina, kad šis reiškinys vis aktyviau skinasi kelią ir Lietuvoje.
Taip vadinama vertikalioji žemdirbystė mūsų šalyje vis dažniau pritaikoma viešosios paskirties pastatuose, kurių vestibiulius puošia iš gėlių sukomponuotos „žaliosios sienos“, tačiau VDU ekspertai neabejoja, kad panašios sistemos puikiai tinka ir lauke – vaikų darželių, mokyklų, ligoninių, senelių globos namų teritorijose. Šiose sistemose galėtų augti ne dekoratyviniai, o vaistiniai ir prieskoniniai augalai, kurie praturtintų ugdymo įstaigų auklėtinių ar ligoninių pacientų valgiaraščius bei taptų vaizdinga edukacine priemone. Kaimo vietovėse prie fermų, sandėlių ar kitų ūkinių pastatų sienų įrengtos vertikalios valgomųjų augalų auginimo sistemos ūkininkams galėtų duoti ir papildomų pajamų.
„Lietuvoje susidariusi paradoksali situacija – regionuose, kur yra laisvos žemės, nėra darbo rankų, o miestuose ir aplink juos žemė brangi, todėl įsigyti plotų auginti žalumynams sudėtinga, nors darbuotojų šiam darbui, tikėtina, atsirastų netgi tarp senjorų. Juolab kad tokios produkcijos paklausa akivaizdžiai didėja. Vienas sprendimų šioje situacijoje – vertikalių auginimo sistemų įrengimas“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos augalininkystės technologė dr. Živilė Juknevičienė.
Pašnekovė įsitikinusi, kad vertikalios sistemos yra efektyvus būdas trumpinant maisto grandinę „nuo lauko iki stalo“ pateikti vartotojams visada šviežių, kokybiškų žalumynų, kurie dėl savo specifikos nėra transportabilūs. „Tokios sienelės būtų itin patogios maisto gamintojams, įrengus jas šalia viešojo maitinimo įstaigų, ligoninių teritorijose jos taptų ir puikia aromaterapijos priemone“, – vertikalių augalų auginimo sistemų panaudojimo galimybes komentuoja specialistė.
Ž. Juknevičienė pasakoja, kad pirmąjį eksperimentą su šiomis sistemomis Žemės ūkio akademijos mokslininkai atliko pačiame universitete. Tačiau, norint gauti mokslu pagrįstus duomenis, tam, kad būtų galima teikti rekomendacijas kitiems augintojams, eksperimentinis laukas išplėstas – jis perkeltas į šešis ūkius, kurių šeimininkai sutiko pas save priimti besidominančiuosius mūsų šalyje nauju žalumynų bei uogų auginimo būdu.
„Parinkome keturis populiarius ir ne itin reiklius augalus – mėtas, čiobrelius, bazilikus ir žemuoges. Stebėjome jų augimą, taikėme skirtingus tręšimo, laistymo režimus, skaičiavome produktyvumą, nes šiais laikais vienodai svarbi tiek žemės ūkio produkcijos kiekybė, tiek kokybė. Eksperimentas vyksta skirtingus ūkininkavimo būdus pasirinkusiuose ūkiuose – biodinaminiame, ekologiniuose bei intensyvios žemdirbystės. Ūkių šeimininkai jau dabar pastebi, kad vertikalūs moduliai yra labai patogūs, mat imant derlių žmogui nereikia lankstytis. Be to, derlius gaunamas garantuotai švarus, nežemėtas“, – paaiškina VDU augalininkystės technologė.
Mokslininkė taip pat pastebi, kad vertikaliose sistemose augalai auginami ne tirpale, bet natūraliame grunte, praturtintame biohumusu. Augimo laikotarpiu jie gali būti tręšiami nebūtinai cheminėmis, bet ir ekologiškomis trąšomis.
Prekiniuose ūkiuose taip auginamiems prieskoniniams ir vaistiniams augalams niekada negrės sausra, nes kompiuterizuota laistymo sistema juos visada palaistys tiek, kiek reikia, ir kada reikia, palengvins prižiūrėtojų ir derliaus ėmėjų darbą, o miestuose pagražins aplinką bei pagerins emocinę bei fizinę miestiečių sveikatą”, – neabejoja Živilė Juknevičienė.
Ekspertė apibendrina, kad šiandien sunku prognozuoti, ar vertikalios sistemos ateityje pakeis horizontalų dirvožemį, tačiau tai yra alternatyva rinktis. Ir tai padaryti šiandien gali bet kuris bent kiek draugaujantis su augalais. Tereikia trupučio žinių ir meilės – sau ir tam, kas auga.
Martynas Gedvila
Komunikacijos grupė
Vytauto Didžiojo universitetas
